Kaip teigiama ataskaitoje, ET narės turėtų toliau stengtis pasirūpinti reikalingais teisės aktais ir pokyčiais visuomenėje, kad seksualinės mažumoms būtų užtikrintos žmogaus teisės.

"Tai labai svarbus signalas mūsų Vyriausybei dar kartą susirūpinti homoseksualių žmonių teisių įgyvendinimu", - mano Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko.

Lietuva ataskaitoje minima tarp šalių, kuriose seksualinėms mažumoms kyla problemų tokiose srityse kaip saviraiška, lyties keitimas, jų situacijos nušvietimas žiniasklaidoje.

Anot ET, iš Lietuvos, Škotijos, Vokietijos ir Makedonijos gauta žinių apie 55 "homofobiško ir transfobiško žiniasklaidos diskurso" atvejus.

Be to, Lietuvos vardas įrašytas tarp 12 šalių, kuriose buvo draudžiama arba kilo administracinių kliūčių dėl įvairių seksualinių mažumų renginių.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje įstatymais bandyta uždrausti "homoseksualių santykių propagavimą".

Šiuo metu Seime kelią skinasi "tvarkiečio" Petro Gražulio inicijuotos pataisos, kurios numatytų baudas už dorovinių vertybių niekinimą. Šias pataisas "tvarkietis" teikia Seimo nurodymu pakeitęs ankstesnį savo projektą, kuriuo norėjo įtvirtinti baudas už homoseksualių santykių propagavimą.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie problematišką lyties keitimą ir ją pasikeitusių asmenų naujos tapatybės pripažinimą. Ataskaitos pristatyme Strasbūre dalyvavęs V.Simonko BNS sakė, kad trasseksualų teisių situacijai buvo skirta itin daug dėmesio.

ET primena, kad jos narės pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą yra įpareigotos teisiškai pripažinti naują asmens tapatybę po lyties keitimo.

"Tai buvo pakartota 2007 metais byloje "L. prieš Lietuvą", kai Teismas pabrėžė, kad teisinė spraga dėl lyties keitimo paliko pareiškėją sielvartą keliančio neaiškumo situacijoje akis į akį su jo privačiu gyvenimu ir jo tikros tapatybės pripažinimu", - teigiama ataskaitoje.

Nors Civiliniame kodekse numatytas specialus įstatymas dėl teisės pakeisti lytį, ir EŽTT įpareigojo Lietuvą tai padaryti, tokio įstatymo iki šiol nėra. Lietuva 2008 metais sumokėjo bylą laimėjusiam pareiškėjui 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) turtinei žalai atlyginti ir 5 tūkst. (per 17 tūkst. litų) neturtinei.

"Lietuva akivaizdžiai ignoruoja Strasbūro teismo sprendimą "L. byloje", kur Lietuva įsipareigojo nedelsiant priimti šį įstatymą, kuriuo būtų galima garantuoti žmonėms teisę į lyties keitimą, Lietuva nutaria sumokėti 40 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų pinigų ir nepaisyti šio teismo sprendimo", - teigė LGL vadovas.

Lietuva taip pat minima tarp 25 ET šalių, kuriose negalima tos pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė.

Nepaisant šių problematiškų dalykų, ataskaitos rengėjai pabrėžė, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio - septynių - ET šalių, kuriose draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos tiek priimant į darbą, tiek prieigos prie prekių ir paslaugų srityje.

Be to, Lietuvoje, kaip dar 20 Europos Sąjungos narių, turi instituciją, priimančią skundus dėl diskriminacijos įvairiu pagrindu, įskaitant ir seksualinę orientaciją.

Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, neapykantos, smurto ar ar diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos atvejai laikomi kriminaliniais nusikaltimais, o homofobinės paskatos - sunkinančiu veiksniu.