Neoficialiai tarp įtariamųjų minimi du liberalcentristai, vienas socialdemokratas, vienas socialliberalas ir vienas konservatorius.
Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius pirmadienį BNS tik patvirtino, jog įtariamųjų bus mažiau nei penki, kaip skelbta anksčiau.
"Panoramos" žiniomis, sąraše neliko dviejų liberalcentristų pavardžių.
Anksčiau jis teigė, jog penki parlamentarai gali būti įtariami ėmę kyšius už vienai bendrovei palankių įstatymų priėmimą.
Generalinė prokuratūra raštišką kreipimąsi Seimo pirmininkui ketina įteikti trečiadienį, o ketvirtadienį pateikti viešai įtariamųjų pavardes ir įtarimus grindžiančius įrodymus Seimui.
Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis leido suprasti, jog įtarimai yra pakankamai rimti.
"Jeigu generalinis prokuroras būtų neįsitikinęs, jis nesikreiptų į Seimą", - sakė G.Jasaitis.
Susitikime dalyvavęs premjeras Algirdas Brazauskas teigė, jog pateikti įrodymai kol kas neišsklaidė jo abejonių.
"Kur yra tiesa, nėra labai paprasta nustatyti. Tiesa bus tik teisme, o visa kita tėra prielaidos", - sakė A.Brazauskas.
Gavęs prokurorų prašymą patraukti įtariamus parlamentarus baudžiamojon atsakomybėn Seimas turės sudaryti specialią komisiją išvadai pateikti.
Po susitikimo laikinasis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas patikino, kad Seimui pateikta medžiaga apie galimai nusikalstamas politikų veikas bus vieša.
Anot jo, Seimo sprendimas "gali būti priimtas per dvi dienas, gali ir per keturias penkias". Č. Juršėnas priminė, kad dešimties narių komisija siūlymą leisti tuometinį Seimo narį Audrių Butkevičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn priėmė per pusantros paros.
Esant reikalui, siūloma penktadienį arba šeštadienį sušaukti neeilinį Seimo posėdį. Tačiau Č. Juršėnas užsiminė, kad parlamento sprendimas gali paaiškėti ir po liepos 12 dieną numatytos išrinktojo Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos.
Beje, galimai įtariami Seimo nariai taip pat galėtų balsuoti, ar pritarti komisijos siūlymui leisti juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau ar vėliau jie galės dalyvauti Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose bei kitaip eiti parlamentarų pareigas, priklausys nuo to, ar bus pritaikyta kokia nors kardomoji priemonė.
Laikinojo prezidento Artūro Paulausko kabinete vykusiame susitikime taip pat dalyvavo ir operatyvinį tyrimą vykdžiusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.
A.Paulauskas susitikimo nekomentavo.
Generalinis prokuroras nuo šio pirmadienio išėjo atostogų ir į darbą ketina grįžti po 28 dienų. To prieš savaitę paprašė laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, kad nebūtų metami kaltinimai, esą pareigūnas suinteresuotas vienokiu ar kitokiu sprendimu.
Prašymą Seimui perduos ir pristatys generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.
G. Jasaičio teigimu, atitinkamas prašymas jau parengtas, tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai dar analizuoja surinktus duomenis ir sprendžia, kurią informaciją pateikti Seimui.
"Prašyme tikrai bus paminėtos pavardės parlamentarų, kuriuos prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir šiek tiek aprašytos jų nusikalstamos veikos", - pirmadienį sakė G. Jasaitis.
Anot jo, galimai įtariamų Seimo narių pavardės pirmą kartą oficialiai bus paviešintos tik tada, kai prašymas bus pristatomas Parlamento posėdyje. Artimiausias plenarinis posėdis numatytas ketvirtadienį, liepos 8 dieną, tačiau neatmetama galimybė trečiadienį sušaukti neeilinį posėdį ir išklausyti Generalinės prokuratūros prašymą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas atsisakė tiksliau apibrėžti Seimo nariams gresiančius įtarimus ir galimas bausmes. "Kol nėra oficialiai kreiptasi į Seimą, įvairiausi pamąstymai apie nusikalstamas veikas gali pažeisti nusikalstamumo prezumpciją. Todėl negaliu nė žodžio pasakyti", - tvirtino pareigūnas.
Neoficialiomis žiniomis, kai kuriems parlamentarams norima pareikšti griežtesnius įtarimus nei likusiems.
Kol negautas Seimo sutikimas, G. Jasaitis taip pat nenurodė, kokia kardomoji priemonė gali būti taikoma parlamentarams.
Prieš porą savaičių paaiškėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi operatyvinės medžiagos apie kelių Seimo narių korupcinius ryšius su "Rubicon group" valdybos pirmininku Andriumi Janukoniu. Verslininkas esą darė įtaką kai kurių įstatymų pakeitimams, o už tai atsiskaitė pinigais.
Neoficialiai kalbama, esą baudžiamojon atsakomybėn gali būti prašoma patraukti Seimo vicepirmininką socialdemokratą Vytenį Andriukaitį, socialliberalą Vytautą Kvietkauską, konservatorių Arvydą Vidžiūną, Liberalų ir centro frakcijos seniūną Eligijų Masiulį bei jo partijos kolegą, Seimo vicepirmininką Gintarą Steponavičių.
Ir parlamentarai, ir A. Janukonis bet kokius įtarimus korupcija paneigė.
Neliečiamybės atėmimui - speciali procedūra
Pagal Seimo statutą, Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Be Parlamento sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą.
Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė nei 1 valandos, bet ne ilgesnė nei 2 valandų pertrauka. Po to Seimas sudaro tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pradeda apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Tiesa, politiko apkaltai pradedama rengtis tik tada, jei tai pasiūlo ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė arba Prezidentas.
Sudaryta komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti prokuratūros atstovą ir parlamentarą, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, nebent šie be svarbios priežasties neatvyksta į posėdį ar atsisako duoti paaiškinimus.
Kai komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik Generalinės prokuratūros teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.
Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius "už" ir "prieš". Jei rezoliucijos projekte numatoma patenkinti teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.