„Šia proga gaila, kad Lietuvos nacionaliniai teatrai tebesprendžia „Dėdės Vanios“, „Vyšnių sodo“ pergyvenimus, bet neranda laiko ir vietos bei tematikos šiai mūsų dramai pavaizduoti dramaturgijoje ir scenoje“, - Seime surengtame minėjime sakė istorikas.

Primenama, kad pjesių „Dėdė Vania“ ir „Vyšnių sodas“ autorius yra dramaturgas Antonas Čechovas.

Parlamente kalbėjęs A. Tyla pasakojo, kad apie sovietų vykdytas tremtis turime gausią istoriografiją, atmintį saugo ir kasmetinės jaunimo ekspedicijos į Sibirą bei kitas tremties vietas, kurių metu tvarkomi Anapilin iškeliavusių tremtinių kapavietės, tačiau esą nacionaliniuose teatruose ši tema yra užmiršta.

Lietuva iš viso patyrė penkis masinius trėmimus: 1941 m. birželio 14 d. ištremti 17 485 gyventojai, 1945 m. liepą-rugpjūtį ištremti 8226 gyventojai, 1948 m. gegužės 22 d. ištremta 40 000 gyventojų, per 1949 m. kovo 25 d. trėmimą į nežinią iškeliavo 29 180 gyventojų, per 1951 m. spalio 2-3 d. trėmimą – 16 150 gyventojų.

Per visus šiuo trėmimus ištremta apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Pasak A. Tylos, daugiausia buvo ištremta ūkininkų, tarnautojų, darbininkų bei mokytojų.

Tremties vietomis pasirinkti tokie atokūs kraštai kaip Altajus, Novosibirskas, Lenos žiotys prie Laptevų jūros, Kazachstanas, Tadžikistanas.