Tokie pasiūlymai išdėstyti Seimo nario veiklos garantijų įstatymo projekte, kurį parlamento valdybos prašymu pateikė Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus vadovaujama darbo grupė.
Numatyta ir draudimų, ir garantijų
Projekte taip pat numatomas Seimo nariui, einančiam ir ministro pareigas, mokėti visą ministro ir pusę parlamentaro atlyginimo, siūloma suteikti 45 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, nuo 3 iki 2 sumažinamas padėjėjų-sekretorių skaičius, uždraudžiama dalyvauti įvairiausiuose šokių ar dainų ir kituose pramoginiuose projektuose, vesti laidas, už honorarą skaityti paskaitas, jei jos nėra kokybiškai naujas kūrinys.
Tačiau tai nereiškia, kad parlamentarai negali skaityti paskaitų nemokamai ir aptarti įvairiausias politines aktualijas ar papasakoti apie parlamento veiklą.
Seimo nariai taip pat negalėtų patys nuomotis automobilių, šita funkcija būtų perduodama Seimo kanceliarijai. Kanceliarija rūpintųsi ir Seimo narių gyvenamuoju būstu – iš esmės tai reiškia, kad būtų atsisakoma parlamento viešbučio ir būstai nuomojami iš kanceliarijos išlaidų, bet išlaikymas tektų tik Seimo nariui, o ne jo visai šeimai, tad už elektrą, vandenį ar kitus komunalinius patarnavimus primokėti turėtų Seimo narys ar jo šeima.
Maža to, teisės aktu norima įtvirtinti, jog jei parlamentaras iš parlamentinių išlaidų bent kiek sumokėjo už kokį nors daiktą ar įrenginį, jis negali tapti jo nuosavybe. Šiuo metu parlamentarai įsigudrino iš parlamentinių lėšų nuomotis automobilius, tačiau vėliau juos įsigyja už likutinę vertę. Tai reiškia, kad didžiąja dalimi automobilį politikui išperka mokesčių mokėtojai.
Šalia visų nuostatų, siūloma numatyti, kad plenariniuose ar komitetų posėdžiuose nedalyvavęs Seimo narys už konkrečią dieną negautų darbo užmokesčio dalies. Šiuo metu parlamentaro atlyginimas vienu trečdaliu gali būti mažinamas, jeigu politikas nedalyvavo daugiau nei pusėje Seimo posėdžių. Tai daroma Etikos ir procedūrų komisijos siūlymu bei valdybos sprendimu, tuo tarpu komitetų bei komisijų posėdžių praleidimas nebaudžiamas.
Šokiai, dainos ar programų kūrimas už pinigus – ne kūrybinė veikla
Kaip spaudos konferencijoje pasakojo vienas darbo grupės narių, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas Egidijus Kūris, įstatymo projektu aiškiai nurodoma, kad parlamentaras negali dalyvauti pramoginėse televizijų laidose, būti jų vedėjais, už honorarą kurti įvairiausių koncepcijų, programų ar pasakoti apie einamuosius parlamento darbus.
Tačiau Seimo nariams nebūtų draudžiama skaityti paskaitų nemokamai, ypač jeigu jos apima Seimo veiklą, be to, parlamentaras galėtų už honorarą skaityti paskaitas, kurios būtų pripažintos kaip kokybiškai naujas kūrinys.
„Šitas projektas negali uždrausti Seimo nariui ateiti į studentų auditoriją ir pakalbėti apie Seimo darbą. Čia tikrai nei kūrybine veikla, nei kas, čia normalus bendravimas su žmonėmis. Jeigu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ar narys ateis į Medicinos fakultetą ir papasakos apie sveikatos reformą, aš manau, kad visiems tik naudinga bus. Tokiu atveju nėra jokių klausimų apie tai, kad Seimo narys turėtų gauti kokį leidimą ar panašiai“, - sumanymą pasakojo E. Kūris.
„Bet jeigu jo paprašo paskaityti paskaitą mokslinėje konferencijoje arba mokslinėje-praktinėje konferencijoje ir už tai numatytas honoraras, ne taip pakalbėjimas iš tribūnos, o numatytas honoraras. Tai yra normalus dalykas, kad žmogus, sukūręs kažką naujo ir pristatęs, gali gauti atlyginimą. Bet visuomet reikia pažiūrėti ar ten tikrai kažkas naujo sukurta, ar ten papasakotos einamosios naujienos apie tai, ką veikia šiuo metu Seimas. Tam, kad vėliau nekiltų abejonių ir būtų galima remtis tam tikrais įrodymais, jei kils ginčas, turės būti numatyta institucija, kuri gali rekomenduoti Seimo nariui fiksuoti šitą pakaitą audiovizualinėmis priemonėmis, kad vėliau kilus ginčui būtų galima pažiūrėti, ar jis iš tiesų sukūrė kažką naujo, ko iki tol nebuvo, ar tai iš tiesų kūrinys“, - pridūrė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.
DELFI primena, kad diskusijų dėl parlamentarų neparlamentinės veiklos ypač kyla šios kadencijos Seime. Tokie politikai kaip Ingrida Valinskienė, Arūnas Valinskas, Andrius Šedžius, Žilvinas Šilgalis dalyvavo arba tebedalyvauja televizijų pramoginiuose projektuose.
Tuo tarpu Egidijus Vareikis už honorarą skaitė paskaitas, ta pačia veika užsiėmė ir Mantas Adomėnas, kuris, be kita ko, prisidėjo kuriant Švietimo ir mokslo ministerijos lietuvių kalbos ugdymo koncepciją ir gavo už tai atlygį.
„Įvairiausių koncepcijų, programų rašymas, įstatymų ar kitų teisės aktų projektų rašymas jokiu būdu negali būti laikomas kūrybine veikla. Lygiai taip pat tokia veikla negali būti laikomas bet koks Seimo nario dalyvavimas kokios nors kitos institucijos veikloje, kur diskutuojama koncepcija, programa, metmenys ir taip toliau“, - aiškino teisininkas.
Nori numatyti vaiko priežiūros atostogas
Naujajame įstatymo projekte taip pat numatomos ir trumpos vaiko priežiūros atostogos, kurios galėtų trukti ne ilgiau nei 6 mėnesius. „Mes Seimo narį renkame tam, kad jis tikrai dalyvautų posėdžiuose, atstovautų tautai, priiminėtų tautai bei visuomenei naudingus sprendimus, todėl 2-3 metų laikas, mūsų nuomone, yra per ilgas. Yra prielaida, kad pirminiam etapui 6 mėnesių pakanka“, - svarstė darbo grupės vadovas V. Sinkevičius.
Eiliniams piliečiams iš viso sudaromos sąlygos išeiti 3 metų vaiko priežiūros atostogų, tačiau tretieji metai yra visiškai neapmokami, o dėl pirmųjų dvejų metų nuo liepos 1 d. bus galima rinktis – arba eiti 100 proc. apmokamų vienerių metų vaiko priežiūros atostogų, ar pirmais metais gauti 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoką, o antrais – 40 proc.
Kaip spaudos konferencijoje teigė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, pats nedalyvavęs darbo grupės veikloje, numatyti vaiko priežiūros atostogas parlamentarams paskatino Astos Baukutės atvejis – politikė praėjusių metų pabaigoje susilaukė sūnaus, tačiau dėl vaiko priežiūros turėjo praleisti kai kuriuos posėdžius, o etikos sargai suko galvas, kaip pateisinti kolegės nebuvimą.
Garantijos parlamentarui pabaigus kadenciją
Dokumente numatyta ir visiškai nauja nuostata, kaip mokėti išeitines kompensacijas Seimo nariams pabaigus savo kadenciją. Šiuo metu, jeigu asmuo Seime dirbo daugiau nei vieną kadenciją, jam išmokama 6 mėnesių išmoka, jeigu tik vieną – išmokama 4 mėnesių išmoka.
Įstatyme siūloma nurodyti, jog jei kadenciją baigęs politikas iškart įsidarbina, o jo atlyginimas prilygsta Seimo nario algai arba yra didesnis, išmoka iš viso nemokama. Tuo atveju, jeigu eksparlamentarui įsidarbinti nepavyksta, jam 6 mėnesius mokama standartinio dydžio išmoka. Tuo atveju, jei buvęs Seimo narys susiranda menkiau apmokamą darbą, jam pusę metų būtų išmokamas skirtumas tarp buvusio ir esamo atlyginimo.
„Tai jam būtų kompensacija už tai, kad tas jo atlyginimas ar kitos draudžiamos pajamos yra mažesnės. Reikalas tas, kad Seimo nariai ne kartą yra skundęsi, kad čia prarandama kvalifikacija, paskui sunkiau susirasti darbą. Iš tikrųjų tai nėra visai be pagrindo – yra profesijų, kuriose turi nuolat save tobulinti. Pavyzdžiui, mediko profesija. Jeigu praleidai dešimt metų Seime, tai iš karto gydytoju dirbti negali. Kita vertus, gali būti įvairių politinių meilių ir nemeilių, dėl kurių Seimo nariui palikus šią poziciją nėra lengva įsitvirtinti“, - teigė E. Kūris.
DELFI primena, kad įstatymas įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jam pritars Seimas ir jį pasirašys prezidentė.