E.Kūris siūlytų didinti Seimo narių atlyginimus

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris mano, kad ilgainiui Seimo nario atlyginimas turėtų didėti, nes esamas darbo užmokestis skatina parlamentarus lįsti į valstybės kišenę, kuri vadinasi parlamentinės išlaidos. Šiuo metu Seimo nario, neinančio jokių pareigų parlamente, atlyginimas „ant popieriaus“ siekia apie 6,9 tūkst. Lt, „į rankas“ - 5,2 tūkst. Lt.

Parlamentinėms Seimo nario išlaidoms šiuo metu atsiskaitytinai skiriama apie 2 tūkst. Lt, tai yra suma, lygi vienam vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui.

Niekas nenori į Seimą

Pasak E. Kūrio, daugelis patyrusių, išsilavinusių ir kompetentingų žmonių niekuomet gyvenime nesiektų tapti Seimo nariais, nes darbo užmokestis parlamente pernelyg žemas. Be to, anot teisininko, Seimo nario atlyginimas turėtų būti toks, kad politikas galėtų iš savo lėšų įsteigti prizą ar taurę savo apygardos krepšinio, futbolo ar bet kokioms kitoms rungtynėms.

„Reikia galvoti, kad Seimo nariui reikia nustatyti atitinkamą atlyginimą. Atlyginimą, kad nebūtų pagundų paskui kaip nors gudrauti, kišti ranką į tą kišenę, kuri vadinasi parlamentinės lėšos ir panašiai. Tas atlyginimas turi atitikti Seimo nario statusą. Aš suprantu, kad šita idėja yra labai nepopulistinė ir negali būti populiari, bet reikia vieną kartą suvokti, kad daugybė rimtų, garbingų profesionalų, kurie galėtų padaryti nemažai gero šitai valstybei, neina į Seimą ir dėl to, kad čia jie btų gerokai suvaržyti, o atlyginimas – nedidelis“, - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatomas Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas, teigė E. Kūris.

Tačiau teisininkas pabrėžė, kad Seimo valdybos suburta darbo grupė nesprendė Seimo narių darbo užmokesčio dydžio klausimo, o tik apibrėžė įvairiausias veiklos garantijas.

„Mes nesvarstėme klausimo, koks tas dydis turi būti, darbo grupė neturi jokios suformuluotos pozicijos šiuo klausimu, nes tai buvo už mūsų užduoties ribų. Kita vertus, akivaizdu, kad atlyginimas, kurį turi gauti Seimo narys, neturi būti prilygintas visiškai eiliniam atlyginimui žmogaus, kuris galbūt neturi reikalingų kvalifikacijų“, - aiškino teisininkas.

Prieškrizinis atlyginimas buvo normalus?

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas taip pat teigia, kad, jo nuomone, parlamentaro darbo užmokestis neturėtų būti smarkiai mažesnis nei ministerijų valdininkų arba įvairių valstybės bei savivaldybių įmonių vadovų.

„Mano asmenine nuomone, jeigu nebūtų to mažinimo, kiek mes ten susimažinome, tai atlyginimas buvo normalus. Bet čia sprendžia kiekvienas atskirai. Nes kas A. Salamakinui yra normalus atlyginimas, gal Jonui Jonaičiui būtų labai mažas, čia sudėtinga atsakyti. Bet pritarčiau profesoriui, kad tas atlyginimas turi būti toks, kad nebūtų labai žemas. Kai kuriuos Seimo narius ir mane šokiruoja žinios, kad kažkur priimamas žmogus į kokią valstybinę įmonę ir jis gauna 5-6 kartus didesnį atlyginimą nei Seimo narys“, - pasakojo A. Salamakinas.

Prieš krizę eilinio jokių pareigų neinančio Seimo nario atlyginimas siekė 8,3 tūkst. Lt „ant popieriaus“ ir 6,1 tūkst. Lt „į rankas“. Tačiau nuo to laiko mažėjo bazinis darbo užmokestis (nuo 490 Lt iki 450 Lt), Seimo nario atlyginimo koeficientas, taip pat keitėsi mokesčiai – mažėjo gyventojų pajamų mokestis, atsirado diferencijuojamas neapmokestinamas pajamų dydis, kuris parlamentaro atlyginimui iš viso netaikomas.

Jo nuomone, valstybėje turėtų būti tvarka, kad prezidento, Vyriausybės ir Seimo narių atlyginimai būtų vieni iš aukštesnių.

Politikas sako sutinkąs, kad Lietuvos Seimo nario darbo užmokestis negali prilygti Europos Parlamento nario ar Italijos parlamentaro atlyginimui, bet, anot A. Salamakino, jam labai patinka Antano Smetonos laikų valstybės tarnybos atstovų apmokestinimas – pirmoje vietoje būdavo prezidentas, paskui ministras pirmininkas ir toliau atlyginimo skalė leidžiasi žemyn.

Tuo tarpu profesorius E. Kūris sako, kad daugelyje valstybių aukščiausi atlyginimai mokami centrinių bankų vadovams, aukščiausių teismų teisėjams ir kitiems pareigūnams. „Mes nebūtinai turime žiūrėti į prezidentą kaip atskaitos tašką“, - teigė teisininkas.

Pasak jo, tuo atveju, jeigu Seimas priimtų darbo grupės parengtą Seimo narių veiklos garantijų įstatymą, jiems užsivertų galimybė asmeniniams tikslams naudoti parlamentines lėšas, naudotis kitomis privilegijomis, prisidurti iš šalies ir panašiai. Dėl šios priežasties reiktų įtvirtinti ir padorų parlamentaro atlyginimą.

„Seimo nariai kažkur steigia įvairiausias taures – kokio nors rajono moksleivių varžyboms įsteigia taurę. Ir moka mokesčių mokėtojų pinigais iš parlamentinių lėšų. Mūsų manymu, tai neteisinga, neteisėta ir neleistina. Bet tam, kad Seimo narys iš tikrųjų galėtų su tauta bendrauti ir tą taurę įsteigti, gal gali kaip atlyginimą kažkiek pinigų gauti? Nes iš to atlyginimo, kuris yra dabar, tikrai tokių dalykų nepadarys“, - aiškino E. Kūris.