Pastaruoju metu krašto savivaldybės iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovų sulaukė siūlymų mažinti rajonuose dirbančių nestatutinių ugniagesių komandų skaičių arba jų finansavimą perimti pačioms merijoms. Jos taip pat raginamos burti kaimuose savanorius gaisrininkus, kad jie galėtų atskubėti į pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis dar prieš metus Seime užsiminė, kad Lietuvoje gaisrinės gali būti pertvarkytos ne anksčiau kaip nuo 2014 metų, įteisinant savanorių ugniagesių sistemą. Tuomet jis prasitarė, kad tokiems savanoriams būtų mokama tik už atliktą darbą.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kurkulis LŽ teigė, kad Lietuvoje išlaikyti dabartinę profesionalią priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemą yra labai brangu. Todėl reikia reformų. Viena jų - atsisakyti kaimuose dirbančių nestatutinių ugniagesių komandų ir palikti tik vieną kitą darbuotoją, jis į nelaimės vietą galėtų atskubėti specialiu automobiliu. Šiam darbuotojui nelaimės vietoje galėtų talkinti savanoriai. "Tokia sistema veikia daugelyje Europos valstybių, taip buvo ir prieškario Lietuvoje", - sakė V.Kurkulis.
Abejonėmis dėl savanorystės pasidalijo Lietuvos ugniagesių profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas. Pasak jo, neužtenka tik atlyginti savanoriui už sugaištą laiką. Esą nė vienas darbdavys nesutiks išleisti iš darbo darbuotojo tam, kad šis kažkur gesintų gaisrą. "Nemanau, jog pavyks įstatymiškai greitai sureguliuoti, kad šioje sistemoje atsirastų savanorystė. Nebent po 10 ar 20 metų", - spėjo S.Džiautas.