Pernai gruodį tuometinis prezidentas Rolandas Paksas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą išsiaiškinti, ar Seimo priimtos Naftos ir dujų išteklių įstatymų pataisos nesudarė sąlygų korupcijai ir nepakenkė valstybės interesams.
Tirdami įtarimus, jog Seimo nariai galėjo imti kyšius iš verslininkų už palankių įstatymų priėmimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai antradienį ir trečiadienį apsilankė Lietuvos socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos, Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos būstinėse ir paėmė šių partijų finansinius dokumentus.
Tokia STT operacija likus kelioms dienoms iki sekmadienį numatyto balsavimo antrajame prezidento rinkimų ture sukėlė aukščiausiųjų valstybės vadovų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pasipiktinimą bei sukėlė įtarimus, jog ja galėjo būti siekta paveikti rinkimų rezultatus, kadangi trys iš keturių minėtų partijų remia kandidatą į prezidentus Valdą Adamkų.
Valstybės gynimo taryba pavedė Generalinei prokuratūrai, o Seimas - Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui per dvi darbo dienas išsiaiškinti, ar STT veiksmais nebuvo specialiai siekta įtakoti rinkimų rezultatus. Terminas pateikti išvadas baigiasi pirmadienį.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalcentristas Algirdas Gricius BNS teigė manąs, jog Seimas turi pareikalauti iš STT iki nustatyto termino įvardyti įtariamų parlamentarų pavardes.
"Mes negalime eiti į Seimo rinkimus turėdami tiek daug vagių", - sakė jis. STT vadovas Valentinas Junokas kategoriškai atmetė įtarimus, kad poėmiai surengti siekiant įtakoti prezidento rinkimų rezultatus.
Generalinis prokuroras A.Klimavičius Seime teigė, jog prokuratūra ketino liepos 5 dieną kreiptis į Seimą dėl kyšininkavimu įtariamų parlamentarų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Konstitucija garantuoja Seimo nario neliečiamybę. Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn be parlamento leidimo.