Dar sausio mėnesį šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai išplakė Teisingumo ministerijos vadovą Remigijų Šimašių už tai, kad jo žinyba tik žodžiais iš Vilniaus miesto centro iškeldina garsiausią šalyje įkalinimo įstaigą – Lukiškių kalėjimą.
Paskelbė idėjų konkursą
Tarsi nuplaudamas visos Vyriausybės gėdą, teisingumo ministras R.Šimašius paskelbė idėjų konkursą ir kreipėsi pagalbos į visuomenę, teiraudamasis, ką galima būtų įkurdinti Lukiškių kalėjimo Vilniuje, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio miestų centruose veikiančių įkalinimo įstaigų vietose.
Pasiūlymai buvo labai įvairūs. „Nuo siaubo kambario iki išpardavimo nugriovus po plytą“, – neseniai konkurso rezultatus pranešė Teisingumo ministerija. Kalėjimus mūsų piliečiai siūlo pertvarkyti į viešbučius, muziejus, įkurti juose koncertų bei šokių erdves, amfiteatrus, komercines patalpas, restoranus, konferencijų centrus, kino sales, naktinius klubus ir rekreacijos centrus.
Kai kurie žmonės Lukiškių kalėjime, kuriame kali ir iki gyvos galvos nuteisti asmenys, siūlo įkurti muziejų su siaubo kambariu, panašiu į šiuo metu veikiantį Londone, Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje.
Lukiškių kalėjimas, pastatytas caro Nikolajaus II įsakymu, duris atvėrė 1904 metais. Vėliau prie jo buvo prijungta įspūdinga cerkvė.
Gali pakenkti kitiems verslininkams
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kuriame veikia ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė, užima 2,25 hektaro. Pastatų bendras plotas sudaro 18,7 tūkst. kv. metrų, arba tiek, kiek ketvirtadalis Kauno „Akropolio“ arba penktadalis Vilniaus „Akropolio“.
Garsiausia šalyje įkalinimo įstaiga sulaukia daugiausia dėmesio dėl išskirtinės savo vietos, nes šalia kalėjimo yra ne tik ministerijos, bet ir Seimas.
„Vieta tikrai įspūdinga, bet ką joje reikėtų daryti, tikriausiai ir yra pats sudėtingiausias klausimas, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas ir UAB „Eika“ direktorius Robertas Dargis. – Niekas nežino, kiek vartotojų galėtų pritraukti šitas objektas. Gedimino prospekte ir aplink jį jau yra nemažai restoranų, klubų ir viešbučių, kurie yra apmirę, todėl galbūt reikėtų sulaukti tikrojo ekonomikos atsigavimo.“
Jo teigimu, jeigu Lukiškių vieta taptų tikrai patraukli, o investuotojas nepagailėtų pinigų, ji nuviliotų klientus nuo netoliese veikiančių klubų ir restoranų.
Siūlo įrengti konferencijų centrą
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, kad kalėjimo vietoje galima būtų įkurti viešbutį.
„Bet būtų dar geriau, jei ten įsikurtų konferencijų centras su erdviomis salėmis ir kita infrastruktūra“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Šiuo metu Vilniuje yra tik vieni dideli „Litexpo“ parodų rūmai, kurie gali priimti iki 1800 dalyvių. „Neturėdami kongresų rūmų, mes beviltiškai pralaimime konkurencinėje kovoje Rygai ir Talinui, o NATO viršūnių susitikimas Vilniuje ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai rodo, koks tai yra aktualus klausimas“, – pasakojo E.Šiškauskienė.
LVRA vadovė neslėpė, kad lietuviai pasirengę agresyviai įsilieti į tarptautinę konferencijų, seminarų ir įvairiausių mokymų organizavimo rinką, bet yra vienintelė kliūtis – trūksta tinkamų salių.
Jos žodžiais tariant, įkurti konferencijų centrą Lukiškėse netrukdytų net paveldosaugos objekto statusas, nes architektūrinė dalis išliktų tokia pati. Jei pavyktų įgyvendinti sumanymą, Lietuvos viešbučiai būtų išgelbėti nuo sezoniškumo.
Pasakiška žemės kaina
Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad vien Lukiškių kalėjimo žemė verta pasakiškų pinigų, bet pastaruosius dvejus metus toje Vilniaus vietoje nebuvo užfiksuota nė vieno žemės pardavimo sandorio.
„Jei ten nebūtų pastatų arba būtų leista juos nugriauti, vien žemė kainuotų labai didelius pinigus“, – sakė UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Iki krizės čia vienas aras kainavo net iki 0,5 mln. Lt, taigi tuo metu Lukiškių kalėjimo žemė būtų buvusi verta apie 100 mln. Lt. „Tačiau krizė taip pakoregavo kainas, kad dabar už arą niekas nemokėtų daugiau nei 100 tūkst. Lt“, – tikino S.Vagonis.
Tai reiškia, kad, optimistiškiausiomis prognozėmis, valstybė galėtų gauti iki 22,5 mln. Lt, bet įvertinus tai, kad statiniams taikomi paveldosaugos reikalavimai, kaina gali nukristi iki 10 mln. Lt ar net 5 mln. Lt.
S.Vagonio teigimu, statinius pertvarkyti dažnai kainuoja netgi brangiau, nei juos tiesiog nugriauti ir pastatyti naujus.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas R.Dargis pabrėžia, kad objektas neišsilaikytų, jei jame būtų tik butai arba tik administraciniai pastatai. „Tai turi būti daugiafunkcis objektas“, – sakė jis.
Pavertė „Laisvės“ viešbučiu
Tarp visuomenės pasiūlytų variantų, kaip pertvarkyti Lukiškių kalėjimą, yra ir siūlymas įrengti Lietuvos kalėjimų muziejų, kuriame būtų galima pajusti, kaip gyvena nuteistieji realiomis įkalinimo įstaigų sąlygomis – įrengti teatralizuotą tardymo kambarį, įtraukti nakvynę ant kalėjimo gultų, tikrus nuteistųjų vakarienę bei pusryčius.
Tai nėra naujiena, nes analogiškų viešbučių ir muziejų yra ir Europoje, ir anapus Atlanto. Antai Bostone 1851–1990 veikęs „Charles Street“ kalėjimas buvo pertvarkytas į aukščiausios klasės viešbutį „Liberty Hotel“ („Laisvės viešbutis“), kuriame šiuo metu yra 298 kambariai.
Per penkerius metus į renovaciją verslininkai investavo 150 mln. JAV dolerių. Nakvynė šiame viešbutyje kainuoja nuo 5,5 tūkst. dolerių.
Europoje galima rasti ir pigesnių viešbučių. Liucernoje (Šveicarija), dviejų žvaigždučių viešbutyje „Jailhotel Löwengraben“, buvusiame kalėjime, už naktį teks pakloti tik 48 eurus (166 litai). Kalėjimas čia veikė daugiau nei šimtmetį – nuo 1862 iki 1998 metų.
Kalbama jau penkerius metus
Vykdant laisvės atėmimo įstaigų pertvarką, iki 2017 m. pamažu į naujus pastatus ketinama iškelti kalėjimus iš Vilniaus (iki 2014 m.), Panevėžio (iki 2017 m.), Šiaulių (iki 2015 m.) ir Marijampolės (iki 2017 m.) miestų centrų.
Teisingumo ministerija informavo redakciją, kad visa tai biudžetui kainuotų apie 468 mln. Lt.
Naujose įkalinimo įstaigose Kaišiadorių, Klaipėdos rajonuose ir Šiaulių bei Panevėžio miestų pakraščiuose atsirastų apie 4 tūkst. sanitarines ir kitas sąlygas atitinkančių vietų nuteistiesiems kalinti.
Tačiau kalbos apie naujų objektų statybą ir įkalinimo įstaigų iškeldinimą vyksta nuo 2006 metų.
„Kas buvo iki 2008 metų, negaliu nieko atsakyti, bet darbai jau vyksta, nors kol kas tik dokumentų pavidalu“, – sakė teisingumo ministras R.Šimašius.
Vien Ūkio ministerija yra parengusi dvi studijas. Kalėjimų departamento užsakymu 2007 m. taip pat buvo įvertintas Lukiškių kalėjimo turtas, o vertinimas kainavo 23,6 tūkst. Lt. Tas pats departamentas minėtais metais parengė ir Lukiškių kalėjimo iškeldinimo studiją.
Po metų, tai yra 2008-aisiais, Teisingumo ministerija parengė strategiją, kuri jau nebegalioja, o 2009-aisiais buvo parengta šiuo metu galiojanti įkalinimo įstaigų iškeldinimo strategija.
Pažymėtina, kad, be Lukiškių kalėjimo pertvarkymo, šiuo metu rengiamos ir kitų naujų laisvės atėmimo įstaigų (Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) galimybių studijos.
KOMENTARAI
Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras
Kalėjimą tikrai reikėtų perkelti į kitą vietą. Norint sėkmingai panaudoti patalpas Lukiškėse, kad jos įsilietų į miestą ir taptų neatskiriama jo dalis, reikia idėjų. Nemanau, kad ten galėtų įsikurti kongresų centras. Jam jau numatytos visai kitos erdvės. Lukiškės galėtų tapti specifiniu viešbučiu arba meno paskirties patalpomis – menininkų studijomis, parodų salėmis. Idėjų nėra daug, nes dažnai, norint išsaugoti pastatą, jam keliami tam tikri paveldo reikalavimai, kurie ne šiaip sau sugalvoti. Jeigu išgriausime pastato vidų ir paliksime tik sienas, pastatas praras istorinį žavesį. Tad vargu ar vien privatus investuotojas galėtų Lukiškių erdvę panaudoti taip, kad ji būtų ir visuomenei prieinama, ir kad investuotojui atsipirktų įdėtos lėšos. Net neabejoju, kad Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bendromis pastangomis teks pertvarkyti Vyriausybei, savivaldybei ir privačiam investuotojui, kartu pasinaudojant ir Europos Sąjungos parama.
Julius Sabatauskas, Seimo narys
Akivaizdu, kad tiek Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, tiek kitas įkalinimo įstaigas reikėtų iškeldinti iš miestų centrų ir pastatyti naujus objektus, kuriuose tilptų visi įkalintieji. Juk šiandien visoje Lietuvoje kali apie 9 tūkst. žmonių, izoliatoriai perpildyti ir neatrodo, kad kalinčiųjų greitai sumažėtų. Priešingai – jų netgi daugės, nes kol kas nėra jokių prošvaisčių, kad bausmės už nusikaltimus būtų švelninamos. Jos tik griežtėja, vadinasi, ilgėja ir įkalinimo laikas. Gaila, kad visos vyriausybės, o pastaroji ypač, kol kas tik žodžiais iškeldina nepageidaujamus objektus, nors miesto centras – ne vieta kalėjimams. Deja, sužlugo Vyriausybės planai iškeldinti Lukiškių tardymo izoliatorių į Vilniaus užmiestį – Pagirius, nes gyventojai buvo demagogiškai klaidinami, neva dėl kalėjimo apylinkėse padidės nusikalstamumas. Juk jis nepasidarė didesnis šalia Lukiškių, kur už sienos yra ir Konstitucinis Teismas, ir Užsienio bei Finansų ministerijos, mokykla ir darželis.