Sveikindamas susirinkusiuosius, prezidentas V.Adamkus sakė, kad kariuomenė tampa vis integralesnė pilietinės visuomenės dalimi - atsiranda vis daugiau gyvenimo ir veiklos sričių, kuriuose kariškių ir civilių pastangos nukreipiamos bendriems tikslams siekti.
"Sveikinu tai kaip gerą ženklą, didinantį pasitikėjimą kariuomene, suartinantį uniformuotą karį ir kitus piliečius. Tokios pratybos kaip "Amber Hope" prisideda ne tik prie valstybės, bet ir viso žemyno saugumo. Džiugu, kad vis labiau prie to prisideda ir Lietuva", - kalbėjo jis.
V.Adamkus sakė vertinąs šias pratybas kaip "sumažintą NATO veiklos modelį, integruojantį ir atspindintį daugelio geros valios šalių pastangas".
Pratybų atidarymo iškilmes taip pat stebėjo Lietuvos kariuomenės vadas, brigados generolas Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadas pulkininkas Valdas Tutkus, kuris ir vadovauja mokymams.
V.Tutkus pasidžiaugė, kad "Amber Hope" jau tapo tradicinėmis tarptautinėmis pratybomis ir pažymėjo, kad saugumas yra svarbiausias pratybų prioritetas. Jis pakvietė svečius, žiniasklaidos atstovus susipažinti su pratybų dalyviais, kurie yra geriausi dalyvaujančių šalių vyrai ir moterys.
Prieš įžangines kalbas šalies vadovas V.Adamkus apėjo išrikiuotą kariuomenę, buvo pakeltos visų pratybose dalyvaujančių šalių vėliavos, sugrotas Lietuvos himnas.
Kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis palaimino pratybas ir karius. Pratybų atidarymą taip pat stebėjo Seimo nariai, užsienio valstybių gynybos atašė, URM, KAM atstovai.
Pabaigoje nuskambėjo specialiai pratyboms sukurtas himnas, kurį įdainavo Povilas Meškėla. Vėliau vyko iškilmingas pratybų paradas, kuriame pražygiavo visi pratybų dalyviai, svečiai apžiūrėjo pratybų technikos ekspoziciją.
Po atidarymo prezidentas V.Adamkus surengė trumpą brifingą. Paklaustas, kokią reikšmę turės šios pratybos prieš NATO viršūnių susitikimą 2002 metais, jis sakė, kad visi renginiai, kur yra proga ir bendrauti, ir tuo pačiu parodyti Lietuvos karinį pasirengimą, yra be galo reikšmingi.
"Bet svarbiausia, kad Lietuvoje jie vyksta ne pirmą kartą. Tai parodo, kad mes esame verti tarptautinio bendradarbiavimo", - pažymėjo jis.
Mokymai "Amber Hope" pirmą kartą buvo surengti 1995 metais Rukloje. Tuomet juose dalyvavo trys šalys - Lietuva, Lenkija ir Danija. 1997 metais buvo nutarta pratybas rengti kas dveji metai. Šiemet jos vyksta penktąjį kartą.
Šių metų pratybose dalyvauja 2800 karių iš 14 šalių: Čekijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Jungtinės karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.
Kaimynė Latvija į "Amber Hope" atsiųs 4 štabo karininkus, Baltijos bataliono BALTBAT Latvijos kontingento karius, 1 sraigtasparnį "Mi-8", Estija - 6 štabo karininkus ir BALTBAT Estijos kontingento karius, Lenkija - 16 štabo karininkų bei Lietuvos ir Lenkijos bataliono LITPOLBAT lenkų karius.
"Amber Hope" yra pirmosios pratybos, rengiamos 2 poligonuose - Gaižiūnų poligone Rukloje ir Centriniame poligone Pabradėje. Juos skiria apie 150 kilometrų. Pratybos ypatingos ir tuo, kad abu tarptautiniai Lietuvos daliniai - LITPOLBAT ir BALTBAT pirmą kartą dalyvaus bendrose pratybose.
Rugpjūčio 30 - rugsėjo 1 dienomis rengiami dalinių ir štabų mokymai, rugsėjo 2-oji - poilsio diena, rugsėjo 3-5 dienomis vyks lauko pratybos, rugsėjo 5-oji - svečių ir žiniasklaidos diena. Mokymai baigsis rugsėjo 6 dieną. Uždarymo ceremonijos metu vyks ir LITPOLBAT vadų pasikeitimo ceremonija. Vadovavimą iš Lenkijos karininko perims Lietuvos karininkas.
"Amber Hope" vyks pagal sugalvotą taikos operacijų scenarijų, jų metu kariai taip pat mokysis ir individualių taikos palaikymo įgūdžių: kaip elgtis su minomis, patruliuoti, veiksmų stebėjimo ir kontrolės postuose, pirmosios pagalbos teikimo.
Pagal mokymų scenarijų į regioną įvedamos taikos pajėgos, kurių užduotis įgyvendinti dviejų anksčiau kariavusių šalių - Sautlandijos (angl. Southland) ir Nortlandijos (angl. Northland) - sutartį dėl ugnies nutraukimo.
Pratybų metu įtampa kasdien didės, kol galiausiai susirinkus Jungtinei karinei komisijai, vieno iš kariaujančių šalių pasipriešinimo būrio, vadinamo "Vilkais", vadas atsisakys laikytis sutarties dėl ugnies nutraukimo.
"Vilkai" įžengs į atskyrimo zoną, užpuls taikos palaikymo pajėgas ir kontroliuojamoje vietovėje įkurs savo stovyklą. Kilus grėsmei vietos gyventojams ir taikdariams, į atskyrimo zoną bus įvedamas kovinis batalionas taikai atkurti. Didelis dėmesys per šias pratybas skiriamas darbui su žiniasklaida - kariai bus mokomi kaip bendradarbiauti su žurnalistais.
Vis labiau augant civilių ir kariškių bendradarbiavimo svarbai taikos operacijose, pratybose dalyvaus ir civilinių, tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai: Tarptautinis raudonasis kryžius, Lietuvos raudonasis kryžius, Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, Tarptautinė migracijos organizacija, Policijos departamentas bei VRM Vidaus tarnybos 1-asis pulkas.