Išvadų projektą parašiusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, ne iki galo išnaudotos galimybės reikalauti, kad Rusija ir Baltarusija išduotų sunkiais nusikaltimais kaltinamus asmenis arba kad jos pačios perimtų baudžiamąjį jų persekiojimą. Parlamentaras pripažįsta, kad tai greičiausiai nebūtų davę postūmių byloje, bet būtų svarbu politiškai.
"Būtų Baltarusija ir Rusija papriekaištavusios, paprotestavusios, tai vėl būtų tam tikras politinis signalas, kad šitos šalys dangsto (...) nusikaltėlius prieš žmogiškumą. Jeigu visi tokie veiksmai neduotų rezultato galutinio baudžiamojo proceso prasme, duoda rezultatą ginant Lietuvos interesus", - žurnalistams po komiteto posėdžio sakė S.Šedbaras.
Jo teigimu, jei Seimas pritartų jo parengtoms išvadoms, dėl kurių komitetas turėtų apsispręsti kitame posėdyje, jos būtų pamoka institucijoms.
"To, kas buvo, nebepakeisi, bet valstybės institucijos vertinimas - turiu galvoje prokuratūrą, šalia prokuratūros veikiančių institucijų, galbūt ir nacionalinio Interpolo biuro aktyvumą - tai parodytų, kad taip negalima dirbti, kaip buvo dirbama. Ateičiai, aš manau, tai galėtų būti visą laiką prisimenama, kad šitaip savo žmonių, nukentėjusių asmenų atžvilgiu valstybės institucija elgtis negali, taip atsainiai daryti", - dėstė S.Šedbaras.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera savo ruožtu sakė negalintis sutikti su visa komiteto išvados projekte prokuratūrai adresuota kritika.
"Aš tikrai nenorėsiu kalbėti apie konkrečias faktines aplinkybes. Galima būtų pasakyti tiktai viena - prokuratūra negali sutikti absoliučiai su visais teiginiais, kurie išdėstyti išvadose. Jeigu kalbėtume apie tam tikras šios bylos problemas, reikia kalbėti apie tam tikrus laikotarpius. Negalima vertinti, kad šiandien turime labai blogą situaciją, nes ji iš tikrųjų keičiasi", - žurnalistams sakė jis.
Ir S.Šedbaras sutiko, kad "įvairiais etapais buvo skirtingu intensyvumu byla tiriama".
Išvados projekte teigiama, kad Generalinė prokuratūra šioje byloje ne visada laikėsi baudžiamojo proceso principo procesinius veiksmus atlikti per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau pats Seimas, 1994 metais gavęs tuomet generalinio prokuroro pareigas ėjusio Artūro Paulausko siūlymus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, neleidusį parengtinio tardymo atlikti nedalyvaujant kaltinamajam, juos padėjo į stalčių.
"Paaiškėjo, kad pasiūlymai pakeisti Baudžiamojo proceso kodeksą, kad galėtų baigtis ikiteisminis tyrimas nesant pasislėpusių įtariamųjų, tiesiog buvo padėtos (į stalčių - BNS). Juos archyve radome be jokios eigos, be jokių rezoliucijų, nei komitetas, nei tuo labiau Seimas jų nesvarstė. Tai iš tiesų šiuo atveju sakyti, kad prokuratūra niekada nesiėmė priemonių pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso, mes jau neturime tokios teisės. Žinoma, po to praėjo labai daug metų, kol jie dar kartą kreipėsi, bet čia kitas dalykas", - dėstė S.Šedbaras.
Minėti pakeitimai Baudžiamojo proceso kodekse padaryti praėjusiais metais.
TTK pirmininkui užkliuvo ir tai, kad Generalinėje prokuratūroje vykusiam tarnybiniam patikrinimui dėl galimo bylos vilkinimo vadovavo tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, nors jis pats kuravo departamentą, kuris tyrė bylą.
"Tarnybinį patikrinimą atliko tas pats asmuo, kurios pareiga buvo kontroliuoti bylos tyrimą. Kitaip sakant, pats save tikrino", - sakė S.Šedbaras ir tokią situaciją įvertino kaip "netoleruotiną".Jis teigė siūlantis tyrimą tarnybinį tyrimą atlikti iš naujo.
Dėl išvadų projekto dar balsuos TTK ir Seimas.
Pernai rudenį parlamento vadovė Irena Degutienė ir kai kurie kiti valdantieji politikai apkaltino Generalinę prokuratūrą neveiklumu tiriant 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą.
I.Degutienė pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą, ar prokurorai nevilkino šios rezonansinės bylos tyrimo.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.
Daugelis Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų, tarp jų - ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.