„Tai verčia nerimauti. Dėl šios priežasties Latvija negalėjo patvirtinti ateinančių metų Baltijos gynybos koledžo biudžeto, kad galėtų užtikrinti sėkmingą jo plėtrą ateityje“, – nurodė M. Laaras.

Estijos gynybos ministerijos vadovo teigimu, Estijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų biudžetas beveik prilygsta bendram Lietuvos ir Latvijos biudžetui.

M. Laaras pranešė, kad Estija artimiausiais metais ketina gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. BVP, o „Latvija ir Lietuva greitai gali tapti ne gynybos tiekėjomis, bet vartotojomis“, – pasakė jis.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas pripažino, kad dabar Latvijos gynybos biudžetas nepatenkina visų sferos poreikių, ir artimiausiu metu Latvija pamėgins pakeisti šią situaciją. Šiuo metu Latvija gynybai skiria 1 proc. BVP.

Per Liepojoje (Latvija) įvykusį susitikimą, Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė komunikatą, kuriame užtikrino siekį gilinti bendrą Baltijos šalių gynybos sistemų integraciją, kad ji priartėtų prie Baltijos šalių bendradarbiavimo modelio, bei toliau stiprinti praktinį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

Pasirašydami komunikatą, ministrai pažymėjo būtinybę tęsti NATO reformas ir stiprinti priemones, kad blokas būtų pasirengęs vykdyti kolektyvinės gynybos užduotis bei tarptautines misijas, ir pabrėžė, kad reforma turi padėti kurti veiksmingesnę NATO vadovavimo sistemą.

Taip pat pabrėžiama, kad NATO kibernetinės gynybos politikos pagrindu aljansui turi būti skirtos lėšos, būtinos norint atremti vis didėjančią kibernetinę grėsmę.