J. Narkevičius buvo apskųstas dėl savo teiginių, išsakytų priėmus Švietimo įstatymą, kuriuo nustatoma, jog nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyktų ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Tuomet politikas pareiškė, kad su lenkų tauta nebuvo susitvarkyta nei caro, nei vokiečių okupacijos laikais, tad esą nesusitvarkys ir Lietuva.
„Tiems, kurie balsavo kitaip, ir kalba apie Vilniaus ir Šalčininkų rajoną demagogiškai, norėčiau pasakyti tik tai: gaila, bet jūs parodėte ne drąsą, o atvirkščiai, jūs pabijojote elgtis demokratiškai, pabijojote išgirsti 60 tūkst. piliečių pareikštą nuomonę. Pabaigoje pasakysiu, kad buvo išsakyta mintis, kad susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, tai laikas susitvarkyti ir Vilniaus krašte. Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs – mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiška“, - po balsavimo tuomet pareiškė LLRA atstovas J. Narkevičius.
Susiginčijo dėl pavardės rašybos
Dar neprasidėjus klausimo nagrinėjimui, J. Narkevičius kreipėsi į komisijos pirmininką socialdemokratą Algimantą Salamakiną aiškindamas, jog nesupranta, koks Seimo narys yra skundžiamas, mat jo pavardė ir vardas yra kitokie – tai yra Jaroslav Narkevič.
„Nežinau, kokį Seimo narį čia planuojama nagrinėti, nes Seimo narių sąraše nemačiau jokio Jaroslavo Narkevičiaus“, - aiškino J. Narkevičius.
„Nėra“, „Nu, tikrai nėra“, - pečiais gūžčiojo ir kiti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai.
LLRA atstovą apskundęs Gintaras Songaila aiškino, kad lietuvių kalboje pavardės ir vardai yra linksniuojami, tuo tarpu J. Narkevičius teigė, jog tuo atveju, kai asmenvardžiai rašomi vardininko linksniu, lietuviškų galūnių nereikia.
Kiek padiskutavę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai vis tik nutarė, kad Jaroslavas Narkevičius yra tas pats kaip ir Jaroslav Narkevič, tad klausimas gali būti svarstomas be didesnių trukdžių, nors pats politikas aiškino, jog jo pavardė jam labai svarbi.
„Mes žinome, kad jūs esate jūs, autentiškumo nenustatinėsime. Tai aš nutraukiu jūsų diskusiją“, - teigė komisijos pirmininkas A. Salamakinas.
Išsakė tik nuomonę?
Išsiaiškinus dėl pavardės G. Songaila išdėstė skundo esmę. Politiko nuomone, J. Narkevičiaus teiginys, išsakytas tik priėmus naująjį Švietimo įstatymą, sulygina demokratinės Lietuvos metodus Vilnijoje su caro bei vokiečių okupacijos laikų metodais.
„Išeitų, kad esą dabar Rytų Lietuvoje Lietuvos valstybės institucijų ir Seimo veikla prilyginama caro, vokiečių, komunistinės okupacijos laikotarpiams“, - aiškino G. Songaila.
Pasak parlamentaro, Seimo narys turėtų gerbti savo valstybę, įstatymus bei parlamento priimtą sprendimą. G. Songailai nepatiko ir kiti J. Narkevičiaus protestai dėl Švietimo įstatymo – esą politikas užsiminė apie galimybę kurti mokytojų ir mokinių streiko komitetus. „Iš tikrųjų jis kaip ir vykdo savo grasinimus nevykdyti Švietimo įstatymo, negerbti Seimo ir jo priimtų įstatymų“, - piktinosi G. Songaila.
Pats J. Narkevičius aiškino turįs teisę išsakyti savo nuomonę, apie, jo požiūriu, netinkamus įstatymus.
„Aš iš pradžių pradėjau nuo gal kai kam nesvarbaus klausimo, kaip kam svarbaus klausimo. Bet iš esmės tas klausimas rodo tam tikrą požiūrį: požiūrį į pavardę, požiūrį į asmenybę, požiūrį į pasisakymo laisvę, požiūrį į pagarbą nuomonei ir pareikštiems ketinimams, požiūris į daugelio piliečių pareikšta nuomonė ir ne kartą pareikšta nuomonė. Taigi matomai mūsų požiūris su tik ką išsakančiais gerbiamais Seimo nariais skiriasi iš esmės. Man, kokia jinai būtų – gera ar bloga – bet pavardė yra viena ar kitokia, gal kai kam tai nesvarbu, bet taip pat mums svarbu yra ir kiti niuansai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, mes manome. O jeigu į juos neatsižvelgiama, tai, be abejo, yra tam tikri komentarai“, - netaisyklinga lietuvių kalba aiškino parlamentaras.
„Manau, kad aš nepažeidžiau savo laisvo pasisakymo teisę ir pasakiau savo nuomonę. Jeigu su ta nuomone kas nors yra nesutikęs, tai jo nuomonė“, - pridūrė J. Narkevičius.
D.Teišerskytė ir V.Valkiūnas pasipiktino kolegos lietuvių kalba
Seimo nariui trumpai paaiškinus, jog apskųstu teiginiu buvo išsakyta tik nuomonė, prasidėjo klausimų-atsakymų laikas. Liberalcentristas Vytautas Bogušis pasiteiravo, kuria prasme kolega vartojo žodį „susitvarkyti“.
„Na, aš manau, kad tų laikų ta sąvoka ir lietuviams, ir lenkams turbūt vieningai buvo vienoda. Nes mes – ir lenkai, ir lietuviai – vienodai nukentėjo nuo tų santvarkų politikos: ir vieni, ir kiti vieningai gynėmės, stengėmės išsaugoti savo tradicijas, savo mąstymą, savo kalbą ir čia buvome ne oponentai, o atvirkščiai. Neverta turbūt prisiminti sukilimų, knygnešių ir taip toliau ir taip toliau. Ir keista, kad šiuo metu, kai mes turime nepriklausomą valstybę, nepriklausomą Lietuvą, kur Konstitucija garantuoja lygias teises visiems piliečiams ir teisę puoselėti savo kultūrą, savo kalbą, teisė ir pareigą atsižvelgti į teisėtų piliečių lūkesčius. Tie lūkesčiai buvo ne kartą išsakyti ir jeigu jų neatsižvelgta, tai, be abejo, atsiranda ne tiktai man, bet ir daugeliui kam visokiausi vertinimai“, - aiškino J. Narkevičius.
Panašų klausimą suformulavo ir komisijos pirmininkas A. Salamakinas, kuris paklausė, į kieno teiginį J. Narkevičius atsiliepė minėdamas, kad kažkas neva pasakęs, jog Kauno rajone buvo susitvarkyta su lenkais. Tačiau J. Narkevičius miglotai paaiškino, jog tas asmuo yra tarp komisijos narių.
Socialdmeokratas Jonas Juozapaitis susidomėjo, kas yra tie „jūs“, kurie jo citatoje vardijami kaip nesusitvarkysiantys su lenkais. Į šį klausimą logiškai taip pat nebuvo atsakyta, J. Narkevičius ėmė tik dėstyti savo požiūrį į Švietimo įstatymą ir kalbėjo, kad „jūs“ atitinka tuos asmenis, kurie siekia apsukinti lenkų dalią.
Tuomet atsiliepė konservatorė Vida Marija Čigriejienė, kuri paaiškino, kad per Suvalkų sutarties minėjimą Seime ji paminėjusi, jog Kauno rajone su lenkais nėra jokių problemų. Parlamentarė taip pat pasakojo, kad du jos pusbroliai vedė lenkaites, kurios yra jaunos, gražios, dailios, baigusios Vilniaus universitetą bei „puikiai žino valstybinę kalbą“.
„Matomai jūs kažko nenugirdote ir perfrazavote“, - piktinosi V. M. Čigriejienė, nors nei „matomai“, nei „žinoti valstybinę kalbą“ paprastai lietuvių kalboje nevartojama.
Kiek vėliau prasta J. Narkevičiaus lietuvių kalba pasipiktino liberalė D. Teišerskytė.
„Netgi klausant dabar Seimo nario kalbų, aš, kaip filologė, kaip literatė, matau ypatingai netaisyklingą kalbą, ypatingai daug klaidų ir mano lietuvišką, filologišką, literatišką ausį tai iš dalies galbūt ir žeidžia ir aš dėl to norėčiau, kad lenkas, gimęs ir augęs Lietuvoje, lietuviškai kalbėtų labai gražiai, labai taisyklingai ir tai jiems nesutrukdytų įstoti į bet kurį universitetą Lietuvoje, į bet kurią akademiją“, - teigė D. Teišerskytė.
Dar griežčiau šiuo klausimu prabilo komisijos svečias Valdemaras Valkiūnas. „Aš norėjau komisiją prašyti atidėti posėdį, nes, kaip matau, gerbiamas kolega atsakovas blogai formuluoja frazes, išreiškia blogai mintį lietuvių kalba – reikėtų užtikrinti vertėją, kad žmogus galėtų laisvai išreikšti savo mintis. Aš nežinau, kokios jis kategorijos yra, turi kokią kategoriją...“, - aiškino V. Valkiūnas, nors pats blogai pavartojo linksnį – vietoje „norėjau prašyti komisijos“ sakė „norėjau komisiją prašyti“.
Tačiau šį politiką nutraukė jo kolegos, pasipiktinę, jog jis įžeidinėja J. Narkevičių. Konservatorius Julius Dautartas pats atsiprašė J. Narkevičiaus už V. Valkiūno teiginius.
Galiausiai politikai sutarė klausimą atidėti kitam posėdžiui ir paskyrė išvadų rengėjus.