„Ieškodami taip susiklosčiusios situacijos priežasčių, kreipiamės ir į konstitucinius Lenkijos Respublikos valdžios organus, visų pirma - į užsienio reikalų ministrą, poną Radoslawą Sikorskį, ir prašome pradėti veiksmingą tarpusavio dialogą, paremtą supratimo ir pagarbos dvasia, pagrįstą ilgaamže abiejų šalių bendradarbiavimo ir raidos tradicija“, - rašoma 22 žinomų Lenkijos intelektualų, daugiausiai – teisės specialistų, pasirašytame kreipimesi į Lenkijos valdžią.
Savo kreipimesi Varšuvos, Krokuvos bei kitų Lenkijos miestų aukštosiose mokyklose dirbantys specialistai akcentuoja, kad geresnių Lietuvos ir Lenkijos santykių link žengti reikėtų vadovaujantis abiejų tautų bendra istorija, bendrais darbais. Sykiu pabrėžiama ir tai, kad tam tikri klausimai Lietuvos visuomenei yra labai jautrūs, ir juos reikėtų nagrinėti neforsuojant situacijos.
„Vis dėlto turėtume atsižvelgti į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinį jautrumą bei jos daugiau nei šimto metų pastangas, kuriomis pagrįsta lietuvių nacionalinio atgimimo idėja“, - mano lenkų intelektualai.
Dabartinę padėtį dvišaliuose Lietuvos-Lenkijos santykiuose jie vadina blogiausia per daugiau nei du dešimtmečius. Esą abi tautos nebepasitiki viena kita, taip kenkdamos pačios sau.
„Pasitikėjimo nebuvimas mūsų santykiuose nėra mums naudingas ir neatitinka lietuvių ir lenkų nacionalinių interesų. Atrodo, kad vienintelė galimybė sustabdyti giliausią nuo 1989 metų diplomatinių santykių tarp mūsų šalių nuopuolį yra atviro, nuoširdaus dialogo užmezgimas, kuris padėtų išsiaiškinti nesusipratimus ir įveikti abipusį nepasitikėjimą“, - rašoma dokumente.
„Mes tikime, kad, pasiekę tokią tarpusavio santykių formą, galėsime ir toliau plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos, tarp šalių, kurios kadaise Abiejų Tautų Respublikoje sudarė lygiateisę sąjungą, o dabar yra tos pačios Europos Sąjungos narės“, - reziumuoja lenkų intelektualai.
Dokumentą pasirašė teisės specialistas, Vilniaus universitete dėstęs Abiejų tautų premijos laureatas Dariuszas Szpoperis, Balstogės universiteto istorijas Krzysztofas Buchowskis bei daugelis kitų žinomų Lenkijos mokslininkų.
DELFI primena, kad analogišką kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas neseniai parašė ir mūsų šalies intelektualai. Bendrą laišką, kuriame raginama „įveikti politines prieštaras, gesinti dažnai trumpalaikių politinių siekių kurstomą susipriešinimo ugnį“, pasirašė vertėjas, poetas Antanas Gailius, istorikė Irena Vaišvilaitė, filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis, istorikas Paulius V.Subačius, psichologė Danutė Gailienė, kunigas Julius Sasnauskas ir istorikas Rimvydas Petrauskas.
Tiesa, viename iš dviejų tautų priešpriešos epizodų svarbų vaidmenį suvaidino tas pats Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, iš kurio lenkų intelektualai tikisi svarbių žingsnių. Prieš maždaug dvejus metus politikas vienos Lenkijos televizijos eteryje pareiškė nemanąs, kad tarpukariu Lenkija buvo okupavusi Vilniaus kraštą. „Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“, - tuomet sakė R. Sikorskis.
Lietuvos politikai bei diplomatija į šį ministro pareiškimą reagavo griežtai, tačiau R. Sikorskis savo žodžių neišsižadėjo.