Tokiomis įžvalgomis VPT direktorius pasidalijo išskirtiniame interviu DELFI. Ž. Plytnikas teigia nenustebsiąs, jei netrukus neteks kėdės – esą tuo suinteresuoti tiek verslininkai, tiek iš jų kišenių galimai mintantys politikai.
„Kiekvienoje srityje yra savos struktūros. Savas mechanizmas ir savi nugalėtojai. Galiu drąsiai pasakyti, kad visose struktūrose per šitiek metų yra sugalvotos schemos, kuriose veikia tie patys žaidėjai. Ir statybos, ir informacinių technologijų sistemos, ir maitinimas, ir šildymas – visur yra savos struktūros. Pinigai visagaliai“, – teigė Ž. Plytnikas.
Kol kas daugiausiai keistenybių VPT randa viešinimo konkursuose. Ž. Plytnikas pastebi, kad dešimtis milijonų litų tarpusavy dalijasi kelios stambios viešųjų ryšių kompanijos, o ministerijos ir kitos lėšas skirstančios įstaigos smulkesnių žuvų prie viešinimo pinigų beveik neprileidžia.
– Esate minėjęs, kad labiausiai viešųjų pirkimų viešinimo konkursų srityje „pasižymi“ Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), jai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) bei Aplinkos ministerija. Kiek neskaidrių viešųjų pirkimų jos galėjo įvykdyti?
– Mes neskaidrių pirkimų procentais neskaičiavome, žiūrėjome, kokios buvo sumos ir tikrinome procedūras. Pavyzdžiui, pamatėme, kad 2010 ir 2011 m. ŽŪM įvykdė devynis viešinimo konkursus – ir visi jie buvo įvykdyti neteisėtai, su pažeidimais. Pažeistas pagrindinis lygiateisiškumo principas.
– Kiek viešinimo paslaugų pirkimų su pažeidimais įvykdė ŽŪM, NMA ir Aplinkos ministerija?
– Vertinant viešinimo konkursus, nustatyta, kad ŽŪM su pažeidimais įvykdė 9 tokius pirkimus. Jų bendra vertė – daugiau kaip 4,2 mln. litų. Daugelis sutarčių jau įvykdyta, bet kelias, sudarytas neskelbiamų derybų būdu, VPT reikalauja nutraukti – jų bendra vertė siekia beveik 3,6 mln. litų.
Garsiausiais Aplinkos ministerijos konkursas – 9 mln. litų vertės renovacijos viešinimo programa. Be šio konkurso, su pažeidimais įvykdyti dar du konkursai už 900 tūkst. ir 120 tūkst. litų. Pirmu atveju, VPT pareikalavo nutraukti dar vykusią pirkimo procedūrą, antru – nutraukti sutartį.
– Ar gali būti, kad konkretūs žmonės ministerijose proteguoja tam tikras įmones?
– Mums kyla tokių įtarimų. Bet negalime kištis – čia jau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros reikalas. Jie turėtų tuos tyrimus vykdyti , tikrinti, kaip naudojamos valstybės lėšos.
– Teigiate, kad viešinimo paslaugų pirkimuose liūto dalį pinigų dalijasi trys įmonės: „Publicum“ grupė, „VRP | Hill & Knowlton“ bei „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Galbūt įtariate, kad šios kompanijos yra sudariusios kartelinį susitarimą viešiesiems pirkimams? Jei taip – galbūt jau kreipėtės į Konkurencijos tarybą.
– Teisingai pastebėjote, kad kartelinius susitarimus turėtų tirti Konkurencijos taryba. Kalbant bendrai apie viešinimo konkursus, mums įtarimai dėl išankstinių ribojančių konkurenciją susitarimų kyla tada, kai daugelyje konkursų tam tikros įmonės laimi pakaitomis, nuolat dalyvauja vieno pirkimo skirtingose pirkimo dalyse ir jas laimi, konkurso sąlygos yra pritaikytos vienam iš rinkos dalyvių. Įvardijau pavadinimus tų įmonių, kurios dažniausiai laimi stambius konkursus, o atsakymą apie galimus kartelinius susitarimus turėtų duoti Konkurencijos taryba.
– Taip pat esate minėjęs, kad yra ir neskaidraus „viešinimo“ lyderis tarp leidinių.
– Matome daug ir gana stambių žiniasklaidos priemonių.
– O konkrečius pavadinimus galite pasakyti?
– Žinau aš juos, ir labai gerai, kaip ir jūs (juokiasi).
– Kodėl tiek daug svorio viešinimo procese turi tarpininkai?
– Turbūt taip patogiau viską susitvarkyti. Kito paaiškinimo nežinau.
– Kaip būtent ribojama konkurencija viešinimo paslaugų pirkimuose?
Matome, spragas, kurias reikia lopyti. Bandysime tas spragas užlopyti, kad tokio žaidimo nebebūtų. Ūkio ministerija yra Seimui pateikusi projektą, kuris neetiškoms žiniasklaidos priemonėms metams užkirstų kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai turėtų sutramdyti tą visą procesą.
– O šios trys kompanijos jums nedaro spaudimo po viešų pasisakymų?
– Kol kas ne. Aš nekaltinu nieko, bet taip nebūna, kad vieni protingi, o kiti – kvaili. Ir jie patys žino, kad situacija yra nenormali. Aš pasakiau „A“. Jeigu reikės, ateis laikas – pasakysiu ir „B“.
– O kodėl lig šiol nepasakėte „B“?
– Daugeliu atvejų – dėl STT tyrimo. Palauksiu, kol baigsis.
– Kokia buvo ŽŪM reakcija? Vis dėlto viešai sakote, kad ši ministerija pirkimus vykdo neskaidriai.
– Aišku, nepatenkinti. Niekas nenorėtų būti taip įvardintas. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba būtent šios ministerijos viešinimo pirkimus tikrino, ji ir buvo įvardinta viena iš tų, kuri daugiausiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.
– Ministras nebarė?
– Ne, nemačiau jo labai seniai.
– O Aplinkos ministerija?
– Su ja apskritai nėra jokio kontakto po to, kai sausio mėnesį sustabdėme renovacijos viešinimo konkursą už 9 mln. litų. Šis konkursas dabar teisme. Kiek žinau, yra bylinėjamasi.
– Minėjote, kad daugelio pirkimų atveju reikėtų teisėsaugos įsikišimo. Galbūt jau kreipėtės į prokurorus?
– Su prokuratūra aš ir dabar bendrauju. Mes perduodame medžiagą teisėsaugai. Kaip jie toliau vykdo vieną ar kitą tyrimą – mes nežinome, nes tai operatyvinės veiklos objektas.
– Kol kas ypač daug kalbate apie viešinimo paslaugas. Ar tas pats vyksta ir kituose viešuosiuose pirkimuose?
– Tiek, kiek aš stebiu, kiekvienoje srityje yra savos struktūros. Savas mechanizmas ir savi nugalėtojai. Galiu drąsiai pasakyti, kad visose struktūrose per šitiek metų yra sugalvotos schemos, kuriose veikia tie patys žaidėjai. Ir statybos, ir informacinių technologijų sistemos, ir maitinimas, ir šildymas – visur yra savos struktūros. Pinigai visagaliai.
– Tikitės ką nors pasiekti artimiausiu metu?
– Be abejo. Šiuo metu VPT rengia rizikos valdymo sistemą, kuri iš anksto nustatys perkančiosios organizacijos riziką, galimus pažeidimus, netyčines klaidas. Tikimės sutvarkyti ir viešųjų pirkimų kontrolės sritį, kad perkančiose organizacijose būtų sukurta efektyviai veikianti vidinės kontrolės sistema.
– Viename interviu už gerą darbą viešųjų pirkimų srityje gyrėte Seimo pirmininkę, Valstybės kontrolę, Prezidentūrą. O premjeras ir Ministro pirmininko tarnyba?
– Na, Prezidentūrą, Valstybės kontrolę ir Seimo pirmininkę paminėjau dėl to, kad man su šiomis institucijomis bendrauti tenka dažniausiai. Aišku, premjeras irgi rūpinasi viešaisiais pirkimais. Tačiau premjero užimtumas toks, kad rečiau su juo bendrauju. Daugiau bendrauju su jo patarėjais. Jis iš tikrųjų nori sutvarkyti pirkimus ir sutaupyti lėšas.
- Ar manote, kad neskaidrūs viešieji pirkimai turi stiprų politinį užnugarį?
- Gali būti. Yra tam tikrų požymių. Bet čia jau STT reikalas.
– Ar vis dar jaučiate politikų spaudimą?
– Jaučiu nepasitenkinimą, kai VPT teikia išvadas. Kai jos būna neigiamos, matau reakciją. Taip, yra ir palaikančių. Yra, aišku, ir tokių, kurie nenori, kad VPT geriau dirbtų. Nes kuo efektyviau VPT dirbs, tuo blogiau bus tiems, kurie bando apeiti įstatymą.
– Gal būna skambučių, nurodymų ar grasinimų?
– Anksčiau būdavo, iki to skandalo (kuomet Ž. Plytnikas viešai prabilo apie politikų spaudimą – DELFI). Ir skambindavo, ir grasindavo: tau bus blogai, tu čia nedirbsi, tave greitai „nuims“. Žinau netgi atvejus, kai dėl manęs su 60 tūkst. litų buvo nueita į vieną leidinį, kad išspausdintų apie mane neigiamą straipsnį. Buvo taip su viena televizija ir su kita žiniasklaidos priemone. Tiksliai žinau, kad buvo vaikščiota su pinigais.
– O dabar ar nejaučiate, kad jūsų kėdė siūbuoja?
– Iš pat pradžių sakiau: visą laiką siekiau, kad viešieji pirkimai susitvarkytų, nežiūrint į jokias partijas ar politinius debatus. Jeigu ateis kitas žmogus ir stengsis dirbti, kaip dabar tarnyba dirba, tikrai džiaugsiuosi. O jeigu reikia mane patraukti – patrauks, jei norės. Nieko nėra amžino.
– Buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio vadinamojoje pažymoje jūs minimas ne kartą. Ar viskas, kas ten parašyta, yra tiesa?
– Ateis diena ir išaiškės visa tiesa. Pastaruoju metu besišaipančiųjų iš Viešųjų pirkimų tarnybos sumažėjo.
– Ar vis dar bendradarbiaujate su STT?
– Taip, bendradarbiaujame su įvairiomis tarnybomis, įvairiais lygiais.