Tokį sprendimą šeštadienį priėmė šio judėjimo suvažiavimas. Naujasis politinis darinys vadinsis Rolando Pakso koalicija "Už tvarką ir teisingumą". Vadovauti šiai koalicijai turėtų pats nušalintasis Prezidentas.

Steigti koaliciją numatoma šių metų liepos mėnesio pradžioje. Pasak judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" valdybos pirmininko Rolando Pavilionio, tikėtina, kad koalicija oficialiai steigsis liepos šeštąją - Mindaugo karūnavimo dieną.

Kaip tvirtino pasveikinti judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" suvažiavimo delegatų atvykęs R. Paksas, tokia koalicija padėsianti sutelkti daugiau "demokratinių jėgų, žmonių ir idėjų".

R. Paksas patvirtino, jog planuoja tapti šios koalicijos vadovu. Jis taip pat pakartojo esąs pasiryžęs nesitraukti iš aktyvios politinės veiklos.

Konstitucinis Teismas gegužės mėnesį paskelbė nutarimą, užkirtusį kelią apkaltos būdu iš Prezidento posto pašalintam R. Paksui dalyvauti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose. Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo R. Paksas prarado galimybę užimti valstybėje bet kokias su priesaika susijusias pareigas.

Paklaustas, kaip vertina padėtį Liberalų demokratų partijoje, iš kurios pastarosiomis dienomis pasitraukė du žinomi politikai - Jonas Lionginas ir Eugenijus Maldeikis, R. Paksas teigė nesąs partijos narys ir siūlė kreiptis šiuo klausimu į partijos pirmininką Valentiną Mazuronį.

Komentuodamas padėtį partijoje "iš šalies", nušalintasis Prezidentas pareiškė, kad "žmonės pavargsta nuo politikos" bei kaltino "išorės jėgas". "Gerbiu tuos žmones, kurie dabar traukiasi ar pasitraukė. Džiaugiuosi, kad jie visą laiką stovėjo šalia manęs. Manau, kad kartais galima įtarti ir išorės jėgų norą, kad partija būtų silpnesnė ir negautų vietų Seime", - tvirtino R. Paksas.

Parlamentaras J. Lionginas iš Liberalų demokratų partijos pasitraukė trečiadienį, po dviejų dienų tą patį padarė jo ir R. Pakso artimas bendražygis E. Maldeikis. J. Lionginas teigė, jog šį jo apsisprendimą lėmė įsitikinimų ir vertybiniai skirtumai.

J. Lionginas buvo Liberalų demokratų partijos valdybos narys ir laikytas vienu artimiausių šią partiją įkūrusio bei jai vadovavusio eksprezidento R. Pakso bendražygių. Kaip ir E. Maldeikis, jis buvo R. Pakso Vyriausybės ministras.

"Matau, kad partija krypsta į kraštutinį radikalizmą. Tuo tarpu mano pažiūros, moraliniai įsitikinimai yra visiškai priešingi šiai krypčiai", - dėstė savo sprendimo motyvus J. Lionginas.

Penktadienį savo, kaip Liberalų demokratų partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo ir valdybos nario, įgaliojimus sustabdė šios partijos atstovas ir frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas. Netrukus jis ketina kreiptis į visus partijos narius atviru laišku, kuriame paaiškins tokio savo apsisprendimo motyvus.

Komentuodamas Eltai šį savo žingsnį, H. Žukauskas kaip svarbiausią jo priežastį nurodė tai, kad Liberalų demokratų partiją įkūręs R. Paksas yra apsisprendęs nebūti partijos pirmininku. "Šiandien buvo ta diena, kada R. Paksas turėjo apsispręsti. Manau, kad jis turėjo likti ir Liberalų demokratų partijos pirmininku, ir būsimos steigiamos koalicijos lyderiu", - penktadienį sakė H. Žukauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Liberalų demokratų partijos viduje "vyksta negeri dalykai", tačiau nenorėjo to plačiau komentuoti. Tą jis žadėjo padaryti pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Savo ruožtu, R. Paksas šeštadienį prognozavo, kad jo vardu planuojama pavadinti rinkimų koalicija "Už tvarka ir teisingumą" turėtų laimėti apie 50 vietų Seime per rudenį vyksiančius rinkimus.

Kreipdamasis į šio judėjimo suvažiavimo dalyvius, R. Paksas pažymėjo, kad jam gera matyti ryžtingas susirinkusiųjų akis. Jis negailėjo kritikos valstybės politikai ir pabrėžė, kad pagrindinė blogybė Lietuvoje yra korupcija. "Kartais klausiu savęs: kas bus, jei dar bus 4 metai tokios politikos? Atsakymas paprastas: po dar 4 metų tokios politikos Lietuvoje liks tik pensininkai ir politikai. Visi, kas galės, išvažiuos", - teigė R. Paksas.

Baigdamas savo kalbą, jis palinkėjo sėkmės judėjimui "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą", pareiškė tikįs jo ateitimi ir pažadėjo, kad "tvarka ir teisingumas Lietuvoje vis dėlto bus".

Judėjimo atstovė Laima Mogenienė perskaitė delegatams kandidatės į Prezidentus Kazimiros Prunskienės suvažiavimui adresuotą laišką, kuriame su Valdu Adamkumi antrajame rinkimų ture kovosianti pretendentė į valstybės vadovo postą prašė judėjimo paramos jos kandidatūrai.

Judėjimas, savo ruožtu, priėmė rezoliuciją, kuria pareiškė per Prezidento rinkimų antrąjį turą remiąs K. Prunskienę.

Suvažiavime kalbėję Liberalų demokratų partijos ir judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" atstovai - Seimo nariai Vladas Žalnerauskas ir R. Pavilionis - aiškino, kad Lietuvoje trūksta teisingumo, o teisėsauga esą ginanti valdžią nuo piliečių. Politinę padėtį šalyje R. Pavilionis apibūdino, kaip "šliaužiantį korumpuoto klano perversmą". Pasak jo, tauta pratinama prie varžomos bei valdomos laisvės ir demokratijos. Lietuvoje, R. Pavilionio žodžiais, įsigalinti "muilo" kultūra, "muilo" menas ir "muilo" žiniasklaida.

"Mes kviečiame nepasiduoti primityviai, kvailinančiai propagandai, dalinančiai pasaulį į Rytus ir Vakarus", - pareiškė R. Pavilionis ir pridūrė, kad šios menamos propagandos skleidėjai paruošę "naujas pamazgų cisternas naujai kandidatei į Prezidentus - profesorei K. Prunskienei".

Pasak jo, pasirinkimas tarp dviejų kandidatų per antrąjį Prezidento rinkimų turą bus "pasirinkimas tarp tarnystės klanui ir tarnystės tautai".

Laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas po pirmojo Prezidento rinkimų turo yra viešai teigęs, jog rinkėjų apsisprendimas, už kurį kandidatą balsuoti per antrąjį turą, bus pirmiausia vertybinis - susijęs su šalies orientacija į Rytus arba į Vakarus.

Jo požiūriu, antrojo turo kandidatai ir už juos balsuosiantys rinkėjai skirtingai mato Lietuvos ateitį. "Norim ar nenorim, ir visuomenė taip skirstosi. Yra tie, kurie mąsto apie valstybės ateitį ir turi savo pasirinkimą - mato mus NATO, Europos Sąjungoje, mato aktyvią, į Vakarus orientuotą užsienio politiką, euroatlantinių ryšių stiprėjimą. Kiti gali matyti kitą kryptį: tai gali būti Rytai, kitokia nuomonė atsakomybės klausimu", - tvirtino laikinasis šalies vadovas.

Skelbtais duomenimis, į judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" suvažiavimą šeštadienį atvyko 426 jo dalyviai bei 28 svečiai. Pranešėjų kalbų buvo klausomasi sausakimšoje salėje, į kurią netilpę klausytojai statėsi kėdes tarpduryje. Kai kurie renginio dalyviai laidė nedraugiškas replikas žiniasklaidos atžvilgiu.