Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" vadovė Rasa Ališauskienė BNS sakė, jog, jos nuomone, prezidento rinkimų pirmojo turo išvakarėse R.Pakso pareikšta parama K.Prunskienei pridėjo apie 9 procentus balsų.

Sociologė remiasi dviem jos bendrovės atliktomis apklausomis. Viena jų atlikta gegužės viduryje, dar prieš Konstituciniam Teismui konstatuojant, jog Konstitucijos pažeidėjas visą gyvenimą negali pretenduoti į priesaikos reikalaujančias pareigas. Šis išaiškinimas visiems laikams užkirto R.Paksui kelią į prezidento, Seimo nario, ministro ir kai kurias kitas pareigas valstybės tarnyboje.

Tąkart paklausti, už kurį kandidatą ketina balsuoti per pirmalaikius prezidento rinkimus, R.Paksą nurodė 16,6 proc., K.Prunskienę - 8,1 proc., neapsiprendę buvo 18 proc. respondentų. Paklausti, kaip balsuotų, jeigu rinkimuose negalės dalyvauti R.Paksas, K.Prunskienę nurodė 19,5 proc., kitų kandidatų rėmėjų skaičius iš esmės nepakito, neapsiprendusiųjų padaugėjo iki 47,3 procento respondentų.

Anot sociologės, beveik pusė R.Pakso rėmėjų buvo neapsiprendę, kurį kitą kandidatą paremti, tačiau labiausiai buvo linkstama prie K.Prunskienės.

Pasak R.Ališauskienės, gegužės 31-birželio 1 ir birželio 5-6 dienomis "Baltijos tyrimų" atliktos apklausos rodo, kad parama kandidatams Valdui Adamkui, Petrui Auštrevičiui, Vilijai Blinkevičiūtei, Česlovui Juršėnui kito minimaliai, K.Prunskienės rėmėjų sumažėjo nuo 14,7 iki 11,8 proc., neapsiprendusiųjų mažėjo nuo 16 proc. iki 12,5 procento.

Pasak sociologės, minėtoji apklausa rodo, jog likus savaitei iki rinkimų, V.Adamkaus rėmėjų buvo 29,6 proc., P.Auštrevičiaus - 19 proc., V.Blinkevičiūtės - 16,2 proc., Č.Juršėno 10,9 proc. Šie rodikliai stebėtinai artimi pirmojo rinkimų turo rezultatams.

Tuo tarpu K.Prunskienė rinkimuose gavo 21 proc. paramos ir užėmė antrąją vietą. Vadinasi, pasak R.Ališauskienės, neapsiprendę apklausos respondentai yra buvę R.Pakso šalininkai, kurie, rinkimų išvakarėse R.Paksui parėmus K.Prunskienę, už ją daugiausiai ir balsavo.

Požiūriui, kad R.Pakso parama buvo lemiama K.Prunskienei, pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Lauras Bielinis.

"Tačiau R.Pakso šalininkai nėra vienintelis veiksnys. Manau, kad K.Prunskienei savo balsus atidavė ir dalis socialdemokratų rinkėjų, kurie nubaudė savo kandidatą Č.Juršėną", - BNS sakė politologas.

Šią savaitę apie pasitraukimą iš Liberalų demokratų partijos pareiškė aktyvūs R.Pakso rėmėjai ir bendražygiai Jonas Lionginas ir Eugenijus Maldeikis, iš partijos vadovybės pasitraukė Henrikas Žukauskas.

Politologo L.Bielinio vertinimu, liberaldemokratų pakrikimas gali turėti tam tikrą įtaką R.Pakso rėmėjams, kurie norėtų balsuoti už K.Prunskienę.

"Kai iš partijos išeina jos elitu laikomi žmonės, gali reikšti, kad pasimetimas partijos viršuje gali persimesti į apačią. Rinkėjai gali tapti abejingesni, vadinasi, gali išvis nebalsuoti per rinkimus", - sakė politologas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vadovas sociologas Vladas Gaidys BNS sakė nemanąs, kad peripetijos R.Pakso šalininkų gretose turės didelės įtakos antrajam rinkimų turui.

"K.Prunkienė liks K.Prunskiene. Ji susiformavo savo įvaizdį, per pirmąjį turą, ir pasikeitimai jai nelabai gresia", - sakė sociologas.