Politikas tai pripažino TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos konferencijoje pristatydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos konservatorių frakcijos veiklos ataskaitą, mat prieš tapdamas meru buvo frakcijos seniūnas.

„Tapimas Vilniaus meru buvo rinkimų kampanijos dalis. Mano draugai, artimieji ir nemaža dalis bendražygių gali paliudyti, kad tikrai aš to didelio entuziazmo būti keliems mėnesiams meru nedegiau, bet vadovaujančių partijos struktūrų sprendimas buvo toks, kad mums reikia pakeisti buvusį mūsų partijos merą Vilių Navicką, kuris, kaip čia pasakius, susikompromitavo ir kaip partijos narys elgėsi nepakankamai etiškai. Todėl buvo priimtas toks sprendimas, kad jį reikia pakeisti“, - antradienį vykusioje TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos konferencijoje kalbėjo R. Alekna.

DELFI primena, kad viešoje erdvėje paaiškėjus, kad anksčiau konservatorių į merus deleguotas V. Navickas spaudė tai pačiai partijai priklausantį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą atverti kelius valdančiųjų sprendimams ir kaišioti pagalius į opozicijos ratus, TS-LKD Priežiūros komitetas, dukart apsvarstęs situaciją, V. Navicką pašalino iš partijos.

Dėl šios priežasties konservatoriai neteko savo mero, bet, V. Navickui vargais negalais atsistatydinus, į šį postą delegavo R. Alekną.

Kalbėdamas TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos konferencijoje R. Alenka taip pat atrėmė prieš tai jam ir kitiems Vilniaus konservatorių lyderiams išsakytą kritiką dėl siekio suformuoti porinkiminę koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Anot R. Aleknos, jeigu ne lenkai, V. Navickas tikrai nebūtų buvęs pakeistas. Be to, pasak politiko, visą bendro darbo su lenkais laiką bendradarbiavimas buvo korektiškas.

Priekaištus dėl bandymų sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija partijos atstovai išsakė tiek svarstant skyrių sueigos pirmininko Manto Adomėno ataskaitą, tiek išklausius R. Aleknos frakcijos darbo pristatymą.

Pavyzdžiui, vienas narys piktinosi, kad Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija šmeižė Lietuvą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, tad nutarę bendradarbiauti su lenkais konservatoriai esą įteisino šį šmeižtą.

Kiti konservatoriai taip pat išsakė panašių nuomonių. Tarkime, Remigijus Zolubas paminėjo, jog Vilniaus konservatorių lyderiai – M. Adomėnas ir R. Alekna – „ciniškai nenorėjo girdėti argumentų už koaliciją su Artūru Zuoku, bet buldozeriu stūmė koaliciją su antivalstybinės retorikos nevengiančiais lenkais ir korupcija garsėjančiais „tvarkiečiais“. Pasak jo, tuo buvo suteršta konservatorių reputacija.

Tarp kitų priekaištų konservatoriai minėjo ir faktą, jog R. Alekna, kaip rinkimų sąrašo lyderis, neva blogai paskirstė vietas kandidatų sąrašo viršuje. Pasitaikė nusiskundimų ir dėl demokratijos stokos, finansinės atskaitomybės.