Dėl šios priežasties parlamentarai suspėjo tik suredaguoti pirmuosius teisės akto projekto straipsnius bei atmetė keletą Seimo narių siūlymų, tarp jų ir G. Navaičio pataisą, kuria aukai ir smurtautojui būtų teikiama taikinamojo tarpininkavimo paslauga.

„Visi ekspertai teigia, kad šitame etape, kai auka yra psichologiškai palaužtas žmogus, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, mediacija arba taikinimas yra visiškai netinkama priemonė. Pavyzdžiui, Amerikos ekspertai sako, kad po mediacijos ne viena moteris buvo tiesiog užmušta. Man atrodo, kad mediacija gali būti numatyta jau vėlesniuose etapuose, kai, pavyzdžiui, auka jau būna praėjusi specializuoto pagalbos centro psichologinį sustiprinimą ir gali pati spręsti, kaip tvarkys savo gyvenimą – gal skirsis, gal taikysis“, - posėdyje kalbėjo liberalė Dalia Kuodytė.

Geriau šeima su problemomis nei išskirta?

Liberalų sąjūdžio atstovas G. Navaitis teigia, kad įstatymo tikslas turi būti santuokos išsaugojimas, o ne vien smurtautojo nubaudimas, be to, pasak parlamentaro, tokia paslauga būtų teikiama tik tuo atveju, jeigu su tuo pageidautų auka.

„Itin svarbu, kad smurtas artimoje aplinkoje ar šeimoje būtų ne tik nubaustas, bet ir įveiktas. O įveikti galima dviem būdais: arba atriboti, atskirti auką ir smurtautoją, arba padėti jiems sukurti naujus nesmurtinius santykius. Įstatymas akcentuoja baudžiamąją kovos su smurtu kryptį“, - aiškino G. Navaitis.

Jam antrino ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys, kurio nuomone, kartais susidaro vaizdas, kad šeima priimama kaip blogybė, nuo kurios reikia išvaduoti. Pasak politiko, šeimoms, kuriose smurtaujama, riekia siekti padėti išsivaduoti iš konfliktų ir smurto, nes esą kiekvienas žmogus iš esmės gali keistis.

„Man kartais susidaro toks vaizdas, kad priimame šeimą kaip iš anksto duotą blogybę, nuo kurios reikia greitai greitai visus išsaugoti ir išvaduoti. O mediacijos principas padėtų ieškoti sprendimo, kad šeima būtų išsaugota, kad vaikai augtų susitaikiusioje, normalioje šeimoje. Kiekvienas žmogus iš principo gali keistis, todėl tokia galimybė turi būti numatyta“, - aiškino politikas bei pridūrė, kad šeimos išskyrimas turi būti kraštutinė priemonė.

„Kiek sudėtingų moterų likimų, bet jų vaikai vis tiek ieško galimybių ir pasisako už šeimą tegul ir su problemomis negu kad juos išskirtų ir taip toliau“, - svarstė R. J. Dagys.

Tačiau „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis sako, kad mediacija galėtų netgi dar labiau paskatinti smurtą šeimoje. Be to, pasak politiko, šeimos narys gali panaudoti psichologinį smurtą ir priversti auką susitaikyti.

„Žinokite, kai yra smurtinis nusikaltimas šeimoje, jei mes mėginsime sutaikyti, tai nusikaltimų turėsime daug daugiau. Neduok Dieve, po susitaikymo vyras užmuštų savo žmoną. Praktikoje yra tokių dalykų“, - aiškino R. Žemaitaitis.

Tikriausiai parlamentarus įtikino tiek šie, tiek kiti panašūs argumentai ir Seimo nariai G. Navaičio iniciatyvai sutaikyti smurtautoją su auka, jei ji to pageidauja, nepritarė.

A.Zuokienės pataisą atmetė

Seimas atmetė ir keletą kitų pataisų. Pavyzdžiui, socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė nenumatyti Apsaugos nuo smurto artimoje erdvėje įstatyme baudžiamojo poveikio priemonių, nes esą jos bus įtvirtintos Baudžiamajame kodekse, bet parlamentarai nutarė, jog tokių priemonių pakartojimas nepakenks.

Pritarimo nesusilaukė ir Agnės Zuokienės siūlymas įtvirtinti policijos pareigūnų teisę išduoti apsaugos orderį, kad 24 valandas iki teismo proceso smurtautojas negalėtų artintis prie smurtą patyrusio asmens, taip pat būsto, kuriame liko auka, bei neieškoti jokių ryšių su auka.

Šiuo metu svarstomame įstatyme nurodoma, kad nustačius smurto įvykį pareigūnai per 24 valandas pristato smurtautoją į apylinkės teismą ir teismas jau sprendžia, ar įpareigoti smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, įpareigoti nesiartinti prie aukos bei neieškoti su ja ryšių, taip pat iš smurtautojas gali būti įpareigojamas išklausyti kursus, kaip valdyti agresiją.

Tačiau, pasak A. Zuokienės, lieka tuščias tarpas – nuo smurto įvykio ir policijos atvykimo iki smurtautojo pristatymo teismui – kai auka nėra tinkamai apsaugoma.

Taičiau šiai A. Zuokienės pataisai liko nepritarta.

Smurtautojas galėtų sulaukti baudžiamojo persekiojimo

DELFI primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį jau pradėjo svarstyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kuriuo norima apsaugoti smurto šeimoje aukas.

Remiantis parengtu įstatymo projektu, jei nustatomas smurto šeimoje atvejis, smurtautojas būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (kai gyvena su auka), jis taip pat gali būti įpareigojamas nesiartinti prie aukos bei neieškoti su ja ryšių, iš jo galima atimti ginklą ir leidimą ginklui, toks asmuo gali būti įpareigojamas išklausyti kursus, kaip valdyti agresiją.

Beveik visas šias priemones, išskyrus ginklo paėmimą ir leidimo ginklui panaikinimą, turėtų skirti teismas.

Bet esminė naujovė būtų ta, kad smurtą patyrusiam asmeniui nereikėtų teikti pareiškimo, o smurtautojas galėtų sulaukti baudžiamojo persekiojimo – tokiais atvejais aukos interesus gina valstybė.

Smurtas artimoje aplinkoje arba teismo nustatytų aukos apaugos priemonių pažeidimas galėtų užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, fizinis, seksualinis smurtas, jei tai sukėlė sveikatos sutrikdymą, užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, smurtautojas taip pat turėtų atlyginti padarytą žalą.