Jau ne vienus metus iš vėjo ir smėlio nugludintų, vytelėmis surištų pagaliukų pagaminti ir čia pat į smėlį susmaigstyti įvairaus dydžio kryželiai glumina kai kuriuos ant Parnidžio kopos užkopusius Kuršių nerijos svečius. "Juk turime vieną Kryžių kalną, kam reikalingas antras?" - piktinasi vieni.
"Čia juk taip gražu, užkopusieji ant kopos pajunta itin artimą ryšį su gamta ir Dievu. Tad nenuostabu, kad atsidėkodami už apvalytą sielą žmonės dirbdina kryželius, kuriuos įsmeigia į smėlį ir palieka", - teisina kiti.
Net ir Neringos savivaldybės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovai nemato nieko smerktina. Direkcijos valdininkai į medinius kryželius žiūri pagarbiai ir nesiryžta jų naikinti. Kurorto savivaldybės administracija toje vietoje negali savivaliauti, nes Parnidžio kopos priežiūra priskiriama KNNP direkcijos kompetencijai.
Kaip paaiškėjo, šios institucijos vadovai nenori pyktis su Dievu, tad Kryžių kalnelis prie Parnidžio kopos pamažu plečiasi. "Šis reiškinys susijęs su religija, o tai labai jautri tema. Kaip žmogus aš turiu savo nuomonę, tačiau kaip valstybės tarnautoja sakau, kad tie kryželiai kraštovaizdžio nedarko. Kita vertus, bet kokia, net ir mažiausia, mūsų reakcija sukeltų žmonių nepasitenkinimą", - LŽ sakė KNNP direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Ji patikino, kad įsmeigti kryžiai nėra ir nebus naikinami. Tačiau nuvirtusieji ir tapusieji šiukšlėmis paprasčiausiai nurenkami ir išvežami.