Ketvirtadienį išvadoje Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama jir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
"Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu", - rašoma BNS atsiųstame teismo pranešime spaudai.
Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w - Wardyn vietoje Vardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti "rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų". Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
"Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas", - nurodė teismas.
Anot Liuksemburgo teismo, nacionalinis teismas taip pat turi įvertinti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra.
ES Teismo nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymus neproporcingumą galėtų įrodyti, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Wardyn užrašė pagal lenkų kalbos taisykles.
Liuksemburgo teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad atsisakymas naudoti diakritinius ženklus, kurie egzistuoja tik Lenkijoje, o ne Lietuvoje, nepažeidžia ES garantuojamų teisių.
ES teismui klausimą pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles - Magorzata Runiewicz-Wardyn. Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu ji gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.
Lietuva šioje byloje laikosi pozicijos, kad ES teisė nėra pažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.
Pripažino Lietuvos pozicijos argumentus
Ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas pripažino, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių vidaus reikalas, pareiškė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
"Teismas pripažino Lietuvos pozicijos argumentus, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių reikalas ir automatiškai nepažeidžia laisvo asmenų judėjimo", - žurnalistams sakė ministras.
R.Šimašius pakartojo, kad pats asmeniškai remia siūlymą leisti pavardes rašyti originaliai, ir pabrėžė, kad dabar Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo argumentus dėl raidžių w,q ir x rašymo.
"Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus samprotavimus", - sakė teisingumo ministras.
"Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų leidybą", - kalbėjo ministras.
ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus "rimtus nepatogumus" draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
Pasak teisingumo ministro, šis sprendimas neturės įtakos kai kurių Lietuvos piliečių lenkų prašymams leisti jų pavardės rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles, pavyzdžiui, naudoti raidę w.
"Nežinau, kas turėtų įvykti, kad tai galėtų turėti įtaką. Teismas aiškiai konstatavo, kad valstybės piliečių atžvilgiu (…). ES teisė tų dalykų nereglamentuoja ir tai yra valstybių nacionalinis reikalas”, - sakė ministras.
R.Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus, nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.
"Apginti mūsų č, ž ir kitų raidžių mes nuvažiavę į kitas ES valstybes pagal šį sprendimą, deja, negalėsime", - sakė R.Šimašius.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.