Tūkstančius žuvusių ir nukentėjusių tautiečių tylos minute pagerbė tremtinių ir politinių kalinių organizacijų nariai, Garbės sargybos kuopos kariai, Seimo ir Vyriausybės atstovai. Tremties laikų dainas ir giesmes prie paminklo atliko buvusių tremtinių choras.
Pirmadienį Seime surengtame iškilmingame posėdyje masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą pradžiai paminėti laikinasis parlamento vadovas Česlovas Juršėnas ragino pasimokyti iš okupacijos patirties, tremtiniai - ryžtingiau derėtis su Rusija dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo.
"Vis nenutylančios kalbos apie "elitą" ir "runkelius" sakyčiau yra savotiški anos "klasių kovos" atgarsiai, galimas dalykas net gudriai pametami iš kitur", - sakė Č.Juršėnas, pažymėjęs, jog tuomet trėmimus su vietos kolaborantų pagalba vykdžiusiems okupantams pavyko sukiršinti tautą, sukelti pavydą dėl kaimyno turto.
Apžvalgininkai pastebi, jog Rolando Pakso veikla ir jo nušalinimas nuo prezidento pareigų už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą suskaldė visuomenę, ir tai atsispindėjo sekmadienį vykusių Europos Parlamento ir prezidento rinkimų rezultatai.
Posėdyje kalbėjęs visuomeninės Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas parlamentaras Povilas Jakučionis apgailestavo, jog valdžia neskiria pakankamo dėmesio tremtiniams ir politkaliniams bei ragino ryžtingiau derėtis su Maskva dėl okupacijos žalos atlyginimo.
"Žmonės, kurie visą savo sąmoningą gyvenimą kovojo ir kentėjo dėl teisybės ir dėl laisvės, yra nusivylę matydami tik pinigų galią. Mes pasigendame savo valstybės dėmesio ir rūpesčio. Ji dažnai palieka mus vienišus kovoje dėl duonos kąsnio, dėl būsto ar dėl sveikatos, kuri liko Sibire", - sakė P.Jakučionis.
"Okupacijos padarytos žalos atlyginimas, žinoma, palengvintų represuotų asmenų dalią, bet Vyriausybė jos iš Rusijos menkai tereikalauja", - pažymėjo jis.
P.Jakučioniui pritarė ir Seime kalbėjęs istorikas Antanas Tyla. "Lietuvos valdžia neturi svyruoti ir diplomatijos keliu siekti, kad Rusija atlygintų Lietuvai padarytą žalą", - sakė jis.
Ankstesnės kadencijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę derėtis su Rusija dėl okupacijos žalos, įvertintos 20 milijardų JAV dolerių, atlyginimo, bet Maskva atsisako derėtis. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas, tūkstančiai buvo ištremti į Sibirą ir žuvo lageriuose, rezistencijos kovose, buvo nukankinti ar sušaudyti.
P.Jakučionis paragino teisti komunistinių nusikaltimų vykdytojus taip, kaip buvo teisiami nacistai. "Nacizmas ir komunizmas tai broliai dvyniai, vienodi nusikaltėliai. Tik nacizmas jau senai pasmerktas ir nubaustas Niurnberge, o komunistinių nusikaltėlių Niurnbergas vis dar laukia", - sakė parlamentaras.
Lietuvos gyventojus sovietų okupacinė valdžia pradėjo masiškai tremti 1941 metų birželio 14 dieną. Atkūrus nepriklausomybę ši data buvo pradėta minėti kaip Gedulo ir vilties diena.
Gedulo ir vilties dienos renginius tęsė Atminties valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. Čia dainavo operos solistai, buvę tremtiniai Nijolė Ambrazaitytė, Vincentas Kuprys, buvo skaitomos eilės. Vasaros gėlių žiedai papuošė ir kitas tremtį ir tautos kančią menančias Vilniaus vietas.
Pavakare Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kiemelyje vyko etnomuzikos ansamblio "Ūla" koncertas. Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, o vakare Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje surengta poezijos ir muzikos valanda.