R.Staliliūnaitei buvo 73 metai.
2008 m. R. Staliliūnaitei įteikta Nacionalinė premija už teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais - Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą ir kitus.
2011 m. ji apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.
Aktorės kolekcijoje – daugybė kitų apdovanojimų, tarp jų - Vyriausybės meno premija (1988), LDK Gedimino IV laipsnio ordinas (1998), 2004 m. ji tapo Kauno miesto garbės piliete.
Per savo gyvenimą aktorė sukūrė kelias dešimtis vaidmenų teatre, vaidino kine ir televizijoje.
D.Grybauskaitė: didelė netektis Lietuvai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė užuojautos laiške pabrėžė, kad aktorės mirtis ir didelė netektis tiek šalies menininkams, tiek visai Lietuvai.
"Tai didžiulė netektis Lietuvai ir visam meno pasauliui.
R.Staliliūnaitės sukurti vaidmenys ir literatūriniai skaitymai visiems laikams įamžino šios kūrėjos talentą", - teigė šalies vadovė.
"Legendinis Barboros Radvilaitės vaidmuo, įkūnytas didžiosios aktorės, ne vienai kartai simbolizuoja Lietuvos kelią į laisvę.
R.Staliliūnaitė išliks daugelio žmonių atmintyje ir Lietuvos teatro istorijoje kaip išskirtinio meistriškumo aktorė, sukūrusi ne vieną įsimintiną vaidmenį, tapusį brandžios, įtaigios ir nuoširdžiai išgyventos kūrybos pavyzdžiu ateities kartoms", - rašoma prezidentės užuojautoje.
I.Degutienė: R.Staliliūnaitė neabejotinai buvo verta žmonių meilės ir dėkingumo
I. Degutienė užuojautoje teigia, kad legendos neteko ne tik teatras, bet ir visa Lietuva, Lietuvos šeima.
"Iškeliavo į Anapilį asmenybė, kuri simbolizavo ne tik savo amžininkų kartą ir ne tik pačią darbščiausią ir talentingiausią aktorystę. Ji simbolizavo tyliąją ir prasmingąją Lietuvą - tą, kuri nesiveržia į pirmuosius laikraščių puslapius ir televizijos ekranus, o kantriai augina vaikus, kuria ir saugo kultūrą, rašo ir skaito knygas. Šiandien atrodo, kad Rūta Staliliūnaitė gyveno savo pasaulyje, labiau tarp knygų ir vaidmenų, negu tarp žmonių. Tačiau pats jos buvimas, jos motiniškai ramus balsas ir atviros akys, jos skleidžiama dvasios jėga palaikė ir dvasiškai stiprino ne vieną iš mūsų", - teigia I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžia, kad šiomis dienomis prisiminsime daugybę išskirtinių Rūtos Staliliūnaitės vaidmenų išskirtiniuose spektakliuose.
"Nora, Jurga, Karalius Motiejukas, Blanša, Misis Gibs - šie ir daugybė kitų scenoje tariamų vardų Lietuvos teatro gerbėjams tapo tokie brangūs ir savi, be abejonių, ir Rūtos Staliliūnaitės dėka. Bet pirmiausiai prisiminsime legendinę Barborą Radvilaitę - giliausiai išgyventą istorinį vaidmenį, kuris, uždraudus spektaklį, tapo nutylimos Lietuvos istorijos, tiesiog pačios nutylimos Lietuvos metafora", - užuojautoje rašo I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, aktorė Rūta Staliliūnaitė neabejotinai buvo verta žmonių meilės ir dėkingumo, garbingų įvertinimų ir apdovanojimų - už savo darbštumą, už talentą, už žmogiškumą.
"Mintimis norėčiau Aktorei atskirai padėkoti už dėmesį nacionalinei dramaturgijai ir lietuviškam žodžiui, mūsų klasikai, mūsų poezijai. Inscenizacijos, skaitymai, literatūros vakarai, skirti mažų ir didelių žiūrovų auditorijai - daugybei meninės veiklos sričių, daugybei gyvo žodžio gerbėjų užteko Rūtos Staliliūnaitės laiko ir pastangų, dvasios ir talento, pagarbos ir meilės. Viso to, ko šiandien neretai pasigendame ne tik teatro scenoje ir televizijos ekrane, bet ir kasdieniame bendravime, šeimoje ar mokykloje", - teigia I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymi, kad išėjus R. Staliliūnaitei lieka tauraus gyvenimo ir kantraus pasiaukojimo savo profesijai pavyzdys, lieka grožio ir ramybės pamokos, lieka išskirtinę meilę žmogui spinduliuojantis Lietuvos teatro istorijos puslapis ir tūkstančių žmonių dėkingumas bei pagarba šviesiausiam Rūtos Staliliūnaitės atminimui.
"Nuoširdžiai užjaučiu visus Velionei artimus žmones, kolegas teatralus, draugus ir bičiulius - visus, kuriuos žinia apie Rūtos Staliliūnaitės išėjimą prislėgė ir nuliūdino", - rašo I. Degutienė.
A.Kubilius: ji tapo mūsų teatro simboliu
Premjeras Andrius Kubilius užuojautoje sakė, kad Lietuva neteko vienos didžiausių aktorių, kuri tapo mūsų teatro simboliu ir aukštojo teatrinio meno etalonu.
"Priklausau tai kartai, kuri matė aktorės sukurtą karalienę Barborą, Ibseno Norą, Baltaragio Jurgą, Kleopatrą, Blanšą...", – sakė premjeras A.Kubilius.
"Esu tikras, kad šviesus aktorės atminimas, jos trapumas ir stiprybė, balsas, prigimties maksimalizmas ir sukurti vaidmenys ilgam liks tūstančių jos asmenybės ir talento gerbėjų širdyse ir atmintyje. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionės R. Staliliūnaitės artimiesiems, užjaučiu ir Lietuvos teatro bendruomenę dėl šios skaudžios ir nepataisomos netekties", – teigė premjeras.
Teatrologė A.Girdzijauskaitė: aktorė R.Staliliūnaitė buvo menininkė plačiausia prasme
Ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė, apie kurios mirtį pranešta pirmadienio rytą, buvo išskirtinė savo plačia meninės veiklos apimtimi, sako teatrologė Audronė Girdzijauskaitė.
"Tokių aktorių Lietuvoje nedažnai buvo. Turbūt po Monikos Mironaitės Rūta buvo vienintelė artistė, kuri buvo iš tikrųjų menininkė plačiausia žodžio prasme. Galvoju, kad labai liūdna, kad žmogus išeina iš teatro neatidavęs tam teatrui visko, ką galėjo - todėl, kad iš teatro ji pasitraukė gana anksti", - BNS pirmadienį sakė A.Girdzijauskaitė.
Kita vertus, anot teatro kritikės, R.Staliliūnaitė nebuvo užsisklendusi teatre - ji užsiėmė visuomenine veikla, buvo skaitovė.
"Manau, kad ji buvo labai plataus diapazono artistė, galėjusi vaidinti nuo tokių moteriškų vaidmenų, išreiškiančių moters sielą, kur viršūnė jos buvo "Barboroje Radvilaitėje", suvaidinus Barboros vaidmenį, iki tokios kaip Alfredo Jarry (Alfredo Žari) pjesė "Karalius Ūbas" - Ūbienė, groteskiško vaidmens, aštriai groteskiško. Be to, buvo intelektuali moteris, dalyvavusi visuomeniniame gyvenime, neužsidariusi vien savo profesijoje", - teigė A.Girdzijauskaitė.
Teatrologė pabrėžia, jog aktorė buvo ir "nepaprastai švarus žmogus, kas šiandien taip pat reta".
P.Venslovas: tai buvo asmenybė, kuri švytėjo
Gražių žodžių apie R. Staliliūnaitę negailėjo žinoma aktorė Danutė Juronytė.
"Atmintyje išliko labai šviesus prisiminimas. Tai buvo puiki aktorė ir šviesus žmogus. Tai buvo žmogus atsidavęs teatrui - visas jos gyvenimas buvo teatras. Manau, kad galbūt ji todėl liko vieniša ir nesukūrė šeimos", - apie R. Staliliūnaitę kalbėjo D. Juronytė.
Petrui Venslovui su R. Staliliūnaite scenoje teko praleisti ilgus metus. Aktorius bei režisierius teigė, kad R. Staliliūnaitės pavyzdys bei asmenybė pakerėdavo visus.
"Su R. Staliliūnaitę man teko vaidinti ne viename spektaklyje. Vienas iš ryškiausių - E. Nekrošiaus "Ivanovas". Taip pat dar būdamas studentas vaidinau spektaklyje "Valentinas ir Valentina", kur aš atlikau Valentino, o R. Staliliūnaitė vaidino mano mylimąją. Teko susitikti su ja ir pajausti jos santykį su profesija. Savo gyvenimu R. Staliliūnaitė įrodė, kad asmenybė gali pakerėti ir žmonės tikrai iš jos daug sėmėsi - jos laikysenos, jos moralinių nuostatų. Jos vertybių skalė buvo kaip asmenybės - jos maksimalizmas kerėdavo mus kaip partnerius. Prie jos bet kaip negalėdavai būti - visada turėjai būti pasitempęs. Tai buvo žmogus, kuris nepripažino jokių banalybių ir tuščių kalbų. Tai buvo žmogus, kuris ėjo į gelmę, į apmąstymus. Tai buvo asmenybė, kuri išsiskyrė švytėjimu. Buvo visiems į ką žiūrėti ir į ką lygiuotis, iš ko semtis. Tai tikrai buvo Lietuvos teatro pavyzdys. Žinote, dabar yra "prigaminta" žvaigždžių, o tai buvo iš tikrųjų žmogus, kuris švytėjo. (...). Išeidavo Rūta į sceną ir jos rimtis, jos gelmė pakerėdavo. Užburdavo net jos balso tonas - kažkas jame buvo", - DELFI apie savo buvusią kolegę pasakojo žinomas aktorius ir režisierius P. Venslovas.
R. Staliliūnaitė gimė 1938 m. sausio 21 d. Šiauliuose.
Būsima aktorė mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 1959 - 1963 studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meno fakultete.
1963 – 1993 m. R. Staliliūnaitė buvo Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė.
1993 m. palikusi Kauno valstybinį dramos teatrą, kūrė literatūros skaitymų programas, poezijos vakarus, dalyvaudavo bendruose literatūros ir muzikos projektuose.
