Su įstatymu siejama daug kilnių norų – tikimasi, kad jis sustiprins šeimos pozicijas visuomenėje ir suteiks galimybę šeimoms dalyvauti kuriant šeimos politiką, nes iki šiol šeima esą buvo tik „valstybės klientas“, kuriam reikalinga pagalba ir globa.
Dabar numatoma įkurti Nacionalinę šeimos tarybą ir visuomeniniais pagrindais savivaldybėse veikiančias institucijas, kurios užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į šeimų nuomonę.
„Naujas šeimos sąvokos apibrėžimas turėtų didesnę prasmę, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai“, – pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, šia tema kalbėdama „Žinių radijui“.
Pasak parlamento vadovės, naujas šeimos sąvokos apibrėžimas reikalingas, nes viena yra emocijos, o kita – teisinė kalba. „Šiuo atveju mano pozicija visiškai sutampa su Lietuvos Konstitucijos 8 straipsniu, kuris aiškiai sako, kad šeima yra visuomenės, valstybės pagrindas“, – sakė Seimo pirmininkė, savo kalboje prieštaraudama pati sau – esą, kiekvienas vaikas žino, kas yra šeima – tėtis, mama, broliukas, sesutė, senelis, močiutė.
Tačiau juk vaikai visai nesvarsto ir iki tam tikro amžiaus net nežino, ar jų tėvai susituokę, o senelis ir močiutė šeimos apibrėžime kaip tik ir neminimi. Be to, kiekvienas su mama ir broliuku ar sesute gyvenantis vaikas taip pat žino, kad jie yra šeima. O valstybės būklė šiuo metu yra tokia, kad ji nekabai ką gali beparemti, nesvarbu, ar tai būtų šeima, ar vienišas senelis. Tad visos prakilnios kalbos atrodo iš piršto laužtos...
Visi – už gražią šeimą
- Sunku pasakyti, kodėl šis įstatymas, kurio Vyriausybė dar net nepateikė Seimui, sukėlė tiek ažiotažo. Nesuprantu, kas galėtų būti prieš tvirtą šeimą. Manau, kad nerastume nė vieno. Veikiausiai sukilta dėl kitų dalykų, nes tai kelia grėsmę vienalytėms santuokoms, kurioms šeimos sąvoka prieštarauja. Jai prieštarauja ir socialistinės pakraipos partijos, kurios vadovaujasi dar V. Lenino sugalvotu šūkiu, kad šeima – buržuazinė atgyvena.
Žinoma, dėl šio įstatymo prieš jį priimant dar bus daug diskusijų, pati sąvoka bus tikslinama, jei kas nors pasijus diskriminuojamas. Tačiau apie jokią vaikų diskriminaciją čia nekalbama, jie įstatymais ginami nuo bet kokios diskriminacijos ir saugomi valstybės. Tiesiog šiuo įstatymu bandoma iki šiol buvusią padriką valstybės šeimos politiką įstatyti į aiškius rėmus ir suteikti jai aiškius prioritetus. Juk būtent dėl iki šios vyravusios politikos buvo naudingiau gyventi nesusituokus.
Manyčiau, turėtume stiprinti šeimą, kad neatsidurtume ant išnykimo ribos. Vargu ar kas nors to norėtų.
Šeimos apbrėžimų – dešimtys
Ramūnas Sabaliauskas, teisininkas
– Nors Konstitucijoje iš tikrųjų parašyta, kad šeima yra visuomenės pagrindas, tačiau šeimos apibrėžimo joje nėra. Šeimos sąvoka nėra įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, kuriame šeimos teisė užima didžiulį skyrių.
Teisės šaltiniuose šeima apibrėžiama kaip grupė fizinių asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ir auklėjimo teisinės formos pagrindu. Toks būtų bendras ir gana platus šeimos apibrėžimas, tačiau tas pats Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai gali pateikti šeimos ar šeimos nario sąvoką, kuri yra būdinga tik kažkuriam konkrečiam teisiniam santykiui.
Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 588 straipsnyje sakoma, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Taigi šiuo atveju yra aktualus gyvenimo kartu faktas.
Gyventojų pajamų garantijų įstatyme kaip atskira šeima traktuojami sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai, nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų (išlaikytinių), ar neturi, globėjai su globotiniais ir vieniši asmenys. Pensininkai traktuojami kaip atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo vaikų (globotinių) šeimose. Viengungiai studentai traktuojami kaip jų tėvų (globėjų) šeimos nariai. Būtinosios karinės tarnybos kariai į šeimos sudėtį neįskaitomi ir t. t.
Nauja šeimos sąvoka prieštarauja ir visai neseniai, 2008 metais, patvirtintos Valstybinės šeimos politikos nuostatoms, kur minima išplėstinė ir nepilna šeima. Koncepcijoje taip pat numatyta tam tikra parama šeimoms, prižiūrinčioms ar slaugančioms senus ir neįgalius šeimos narius. Pagal įstatymo projekte pateiktą šeimos apibrėžimą kartu gyvenantys ir sutuoktinių prižiūrimi tėvai ar neįgalūs broliai bei seserys negalėtų būti laikomi jų šeimos nariais.
Tad kol kas sunku pasakyti, kaip praktikoje pasireikš nauja šeimos sąvoka, ar paramos šeimai bus skiriama daugiau, ar, atvirkščiai, susiaurėjus šeimos sąvokai, mažiau.
Nereikia maskuoti problemų
– Šios diskusijos nelaikau sąžininga, nes šeimos sąvokos tikslinimu norima užmaskuoti tikrąją problemos esmę. Reikia aiškiai ir drąsiai pasakyti, ką ir kaip mes norime remti – tokią poziciją ne tik aš, bet visas Liberalų sąjūdis laikytų sąžininga bei gerbtina.
Ar remsime šeimas, ar žmones, auginančius vaikus? Iki šiol visa socialinė politika buvo nukreipta į žmones, auginančius vaikus. Ar nuo šiol bus kitaip? Sakykim, susituokė du žmonės, kurie jaučiasi dėl to laimingesni. Mes džiaugiamės kartu su jais, bet kodėl turėtume juos remti? Kas kita, jei jie atlieka visuomenei naudingą darbą – augina vaikus. Be to, šeimų rėmimą reikėtų atskirti nuo skurdo mažinimo politikos. Kol kas tai taip pat supainiotos sąvokos.