Šlapios dėmės, plyšiai sienose ir trupanti apdaila

Ypač daug defektų matyti rūmų dalyje tarp Arkikatedros ir Nacionalinio muziejaus. Rūmų sienas čia nusėjo tamsios dėmės – plika akimi matyti, kad kaupiasi drėgmė. Įdrėkusiose vietose nuo sienų atsiskiria išorės apdailos detalės. Tokios šlapios dėmės matomos ne tik viršutinėje rūmų dalyje, kur galbūt prasiskverbė drėgmė nuo pastato stogo. Analogiški defektai matyti ir gerokai žemiau – smarkiai drėksta ir antrojo rūmų aukšto sienos.

Tokios pat bėdos kamuoja ir dar nebaigtą rūmų dalį – matyti, kai drėgmė skverbiasi į sienas, taip pat formuojasi tamsios dėmės.

Ir tai dar ne viskas. Vietomis, ties sienų sudūrimais, jau atsirado plyšių, byra išorės apdaila. Dar neužtinkuotose sienų vietose akivaizdus ir mūrijimo brokas – plytų eilės akivaizdžiai nesueina, atsiveria kelių centimetrų pločio plyšiai.

Mokslininkas: taip neturi būti

Susipažinęs su DELFI pateikta vaizdo medžiaga, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valivonis neslėpė nuostabos. Mokslininkas pabrėžė, kad tokių defektų naujame brangiai kainavusiame statinyje neturėtų būti.

„Savaime suprantama, kad tokie defektai neturi būti nei statomame pastate, nei pastatytame. Tai paprasčiausias brokas. Kas kaltas? Čia kitas klausimas. Didžiausia galimybė, kad statytojai, mažesnė – kad projektuotojai. Tai galima atsakyti detaliai ištyrus defektus“, - DELFI sakė J. Valivonis.

Žvelgdamas į nuotraukas, mokslininkas vieną po kito vardijo defektus. „Dėmės fasado tinke yra susikaupusios drėgmės pasekmė. Kodėl ji tose zonose kaupėsi? Viena iš galimų priežasčių: blogas fasade išsikišusių dekoratyvinių elementų apskardinimas. Galbūt skardinimo detalių blogas sujungimas. Čia yra neginčytinas brokas. Nepašalinus šio broko, po metų kitų tinkas nukris“, - DELFI sakė J. Valivonis, peržiūrėjęs šlapiomis dėmėmis nusėtų Valdovų rūmų sienų nuotraukas.

VGTU specialistą ypač nustebino tai, kad vietomis matyti, jog brangiausių rūmų Lietuvos istorijoje sienos sumūrytos nesilaikant elementarių techninių reikalavimų. „Neaptinkuotame mūre matomas neperrištas mūras yra akivaizdus mūro brokas. Taip neturėtų būti“, - stebėjosi J. Valivonis.

Pasak jo, kitų defektų priežastys gali būti įvairios – prastas mūrų sujungimas, technologiniai pažeidimai ir t.t. „Galima teigti tik vieną dalyką, kad taip neturi būti“, - pridūrė pašnekovas.

Anot jo, kone neabejotina, kad už visus šiuos defektus atsakomybę prisiimti turi rūmus statantis Panevėžio statybos trestas (PST). „Manau, kad tai yra statytojo atsakomybė (atskirais atvejais – projektuotojo). Net abejonės nėra, kad statytojas tai turi sutvarkyti savo lėšomis. Juk pastatas dar nėra valstybinės komisijos priimtas. Netgi ir valstybinei komisijai priėmus, yra garantinis laikotarpis, kurio metu statytojas savo padarytus defektus taiso savo lėšomis“, - teigė VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas.

Kalti sustoję darbai?

Valdovų rūmų komunikacijos koordinatorė Aistė Mažutytė DELFI teigė, esą rūmų būklė veikiausiai prastėja dėl to, kad juose jau apie pusmetį nevyksta jokie darbai.

„Objektas yra nepriduotas – nei paleistas, nei pakartas. Jeigu nevyksta statybos, jis turi būti konservuojamas. Dabar statybos nevyksta apie pusę metų. Jis jau turėjo būti arba pradėtas konservuoti, arba turi būti tęsiamos statybos. Bet Vyriausybė neduoda pinigų, nes neapsisprendė – rangovą (PST – DELFI) šalinti ar nešalinti. Viskas sustojo, finansavimas sustabdytas. Viskas gali pradėti pūti ir irti. Manau, kad ne už ilgo taip ir atsitiks“, - aiškino A. Mažutytė.

Jei rūmus būtų nuspręsta konservuoti, tai taip pat užtruktų, mat konservavimo darbams taip pat reikėtų pereiti per biurokratinę mėsmalę. „Norint konservuoti, reikia užsakyti ir konservavimo projektą. Ir čia niekas nieko negali daryti. Todėl, kad nėra finansų ir neapsisprendžiama dėl rangovo“, - tęsė A. Mažutytė.

Kiek galėtų kainuoti šimtus milijonų jau surijusių rūmų konservavimas – pašnekovė nurodė tik labai aptakiai: „Nepigiai“.

Tačiau VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas J. Valivonis nelinkęs manyti, kad visi šie defektai atsirado dėl to, jog PST keletą mėnesių nebedirba Valdovų rūmuose. „Manau, kad šie defektai nėra susiję su nevykstančiais darbais. Mano supratimu, šioje pastato dalyje pagrindiniai darbai baigti. Ir konservavimas šitiems pažeidimams neturėtų turėti jokios įtakos“, - svarstė mokslininkas.

PST vadovas: broko nebeliks, kai baigsis statybos

PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius DELFI teigė, esą skųstis broku Valdovų rūmuose dar anksti. Verslininkas ramino, esą pabaigus statybas jokio broko nebeliks.

„Jeigu jie (VGTU mokslininkai – DELFI) apžiūrėjo ir matė, tai gal ir brokas, - svarstė D. Gesevičius. – Objektas nebaigtas. Baigiant objektą, bus ištaisyta viskas. Gal reikės ką ir ardyti. Bet ištaisoma viskas.“

PST vadovas teigė neturintis jokių žinių iš Vyriausybės ir nežinantis, kada bus priimti sprendimai dėl Valdovų rūmų statybos sutarties. Esą PST teisininkai dar neturi paruošę ieškinio tam atvejui, jei sutartis, kaip žada politikai, bus nutraukta. „Laukiame jau daug laiko. Ir dar palauksime“, - sakė D. Gesevičius.

Jis taip pat teigė nežinantis, kiek lėšų galėtų kainuoti Valdovų rūmų konservavimas. Esą tai priklausytų nuo konservavimo apimčių, kurias reikėtų tiksliai įvertinti.

K. Masiulis: prireiks ir šimtamilijoninių remontų

Seimo narys Kęstutis Masiulis DELFI teigė, esą kelis šimtus milijonų litų valstybei jau kainavę rūmai negali taip atrodyti.

„Tikiuosi, kad tiems defektams yra suteiktos garantijos ir tie, kas statė, turėtų juos ištaisyti. Juo labiau, kad tas statinys pabrango beveik tris kartus, palyginti su tuo, kas buvo žadėta ir planuota“, - kalbėjo K. Masiulis.

Pasak jo, visi Valdovų rūmai atrodo kaip viena didelė statybų aikštelė, kurioje dar niekas nėra pabaigta.

„Apskritai šita statyba stebėtinai keistai organizuojama. Sąmatoje nurodomos vienos sumos, paskui jos tris kartus išauga. Neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Ten viskas buvo blogai daroma. Nežinau, kuo čia turėtų baigtis, jei ne teismais. Viskas yra daroma vienu metu. Turbūt niekas net nežino, kiek, kokių darbų ir už kokias sumas buvo padaryta. Tuose rūmuose visur po truputį kažkas daryta, bet niekas neužbaigta. Klausimas – kiek dar reikia? Čia yra tokia pinigų plovykla. (...) Stengiamasi, kad ta statyba niekada ir nesibaigtų. Ir niekas neprisiima atsakomybės. Pradėsim nuo remontų. Dar nebus pabaigtos statybos, ir bus šimtamilijoniniai remontai daromi“, - ironizavo politikas.

Ministerija laukia teisininkų išvadų

Kultūros ministerija nekomentuoja Valdovų rūmų būklės. Kaip DELFI teigė kultūros ministro Arūno Gelūno atstovė spaudai Vaiva Gogelienė, ministerija nuo komentarų susilaiko, mat teisininkai dar aiškinasi, kaip reikės vykdyti rūmų statybos sutarties su PST nutraukimo procedūras.
Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius, savo ruožtu, DELFI pabrėžė, kad Vyriausybės vadovo pozicija nesikeičia, ir rūmus reikia pabaigti.

„Premjeras sakė, kad čia yra sunkus palikimas. Kad dabar geriau užbaigti. Bet Viešųjų pirkimų tarnyba liepė nutraukti sutartį, ir ginčas yra teisininkų rankose. Pirmiausiai reikia rasti teisinį problemos sprendimą“, - aiškino V. Valentinavičius.

„Reikia laukti teisininkų sprendimo. Kad sienos varva ir neūkiška – tas akivaizdu. Bet yra klausimas, kaip šitą problemą išspręsti teisėtai“, - pridūrė pašnekovas.

2013 m. terminas tolsta

Anot Valdovų rūmų atstovės A. Mažutytės, kiekviena diena, kai rūmuose nevyksta darbai, mažina tikimybę, kad pastatą pavyks pabaigti iki 2013 m., kuomet Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.

„Jeigu tą sutartį su PST nutraukia, tada pastatas atitenka Vilniaus pilių direkcijai. Tada Pilių direkcija iš naujo skelbia konkursą. Jeigu dabar Vyriausybė apsisprendžia ir nutraukia sutartį su PST, tada konkurso sąlygoms parengti, paskelbti ir duoti laiko... tai užtruktų penkis mėnesius. Penkis mėnesius niekas nevyktų. Pilių direkcijos nuomone, iki 2013 m. tikrai nebūtų spėta (pabaigti statybas – DELFI)“, - aiškino pašnekovė.

Rūmus statančio PST komentaro DELFI kol kas nepavyko gauti.

Primename, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, jog sutartis su PST turi būti nutraukta. Tą padaryti jau viešai pažadėjo ir premjeras A. Kubilius, ir kultūros ministras A. Gelūnas. PST, savo ruožtu, valstybei grasina teismais.

Valstybės kontrolė pernai nustatė, kad per visą statybų laikotarpį Valdovų rūmų kaina išaugo kone trigubai. Rūmų kaina išaugo nuo pradinės 114 mln. litų sumos iki daugiau kaip 367 mln. litų.