„Dažniausiai į mus kreipiasi Lietuvos piliečiai, tačiau pasitaiko, kad kreipiasi ir užsieniečiai. Praeitais metais kreipėsi Jordanijos pilietis, kuris skundėsi, kad jo žmona neleidžia jam matytis su vaiku. Buvo ir kitas užsienietis, kuris buvo nepatenkintas tuo, jog jam kaip užsienio valstybės piliečiui grasino vietos policija. Šis skundas nukeliavo į prokuratūrą, tačiau nusikaltimo esmės pareigūnai taip ir neįžvelgė“,- šaltiniui sakė Lygių galimybių kontrolieriaus patarėja Danguolė Grigalovičienė.
Kaip teigia pareigūnė, nepaisant to, kad šiandien žiniasklaidoje daug dėmesio skiriama Lenkijos klausimui, kol kas nei vienas interesantas į tarnybą su skundu dėl teisių pažeidimų, susijusių su tuo, kad Lietuvoje draudžiama kabinti gatvių pavadinimų lenteles lenkų kalba ar dėl lenkiškų pavardžių rašymo originalo kalba oficialiuose dokumentuose, nesikreipė.
„Šiuo metu tiek daug rašoma apie tai, kaip pablogėjo Lenkijos ir Lietuvos santykiai, tačiau turiu pasakyti, kad per visą tą laiką, kai egzistuoja lygių galimybių įstatymas, priimtas 2005 metais, nei vienas žmogus į mus nesikreipė dėl pavardės rašymo originalo kalba ar gatvės pavadinimo lenkų kalba“, - konstatavo D. Grigalovičienė.
Nepakantumas auga, tačiau skundų nedaug
Kaip teigiama lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtoje 2010 metų veiklos ataskaitoje, skundų gaunama ne tiek jau ir daug. 2008 metais diskriminacijos etniniu ar rasiniu pagrindu atvejų skaičius augo. 2009 metais skundų sumažėjo, specialistai teigia, kad tai gali būti susiję su ekonomikos augimo sulėtėjimu ir migracijos procesais. 2010 metais skundų skaičius vėl augo, tačiau neženkliai.
Be to, į Lietuvą atvyksta vis daugiau kitų tautybių asmenų.
Lietuviai netolerantiškiausi romams ir buvusiems kaliniams
Lietuvos gyventojai netolerantiškiausi romams, buvusiems kaliniams, homoseksualams ir žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Tokių išvadų priėjo Lietuvos socialinių tyrimų institutas, praeitais metais atlikęs viešosios nuomonės tyrimą.
Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonės nenorėtų kaimynystėje gyventi su romais (57,1 proc. apklaustųjų), iš įkalinimo vietų grįžusiais asmenimis (55,3 proc.), gėjais (55,1 proc.), psichikos ligomis sergančiais asmenimis (49,7 proc.), Jehovos liudytojais (43,2 proc.), čečėnais (40,5 proc.) ir musulmonais (38,8 proc.).