"Holokaustas yra viena skaudžiausių istorinių temų. Pasisakėme ir pasisakome už tai, kad kaltieji, vykdę siaubingus nusikaltimus, susilauktų bausmės. Tačiau taip pat pasisakome už vienodų kriterijų taikymą - į šmeižtą, nekaltumo prezumpcijos nepaisymą turėtų būti reaguojama taip pat operatyviai bei griežtai, kaip ir į antisemitizmo, netolerancijos apraiškas", - rašoma antradienį LGGRTC išplatintame pranešime.

"Kviečiame tai daryti visas atsakingas institucijas bei asmenis, kuriems rūpi tiesa ir teisingumas, o taip pat ir Lietuvos įvaizdis pasaulyje. Juk šmeižtas buvo pasakytas labai garsiai, tačiau paneigimo negirdėti iki šiol", - rašo genocido tyrėjai.

Anot pranešimo, JAV televizijos sporto kanalas ESPN, Lietuvos teisėsaugos institucijoms nutarus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamo krepšininkų dalyvavimo žydų žudynėse 1941 m. Kauno Septintajame forte, "ir toliau eskaluoja šią temą". Anot LGGRTC, "pagrindinis šio kanalo informacijos šaltinis - įvairiais išpuoliais prieš Lietuvą pagarsėjęs bei pasaulyje prieštaringai vertinamas Simono Wiesenthalio centro vadovas E.Zuroffas".

Praėjusią savaitę S.Wiesenthalio (Vyzentalio) centro Jeruzalėje direktorius E.Zuroffas pasipiktino Lietuvos prokurorų sprendimu netirti holokausto epizodo, kuris nepagrįstas aiškiais liudijimais ir faktais.

Kauno apygardos prokuratūros teigimu, tyrimas buvo pavestas Valstybės saugumo departamentui (VSD), kuris nerado jokių faktų, pagrindžiančių įtarimus, kad po Kaune 1941 metais liepos mėnesį vykusių lietuvių ir vokiečių krepšinio komandų varžybų nugalėtojai lietuviai gavo "prizą" - kiekvienas žaidėjas esą galėjo nušauti po dešimt žydų, kalintų Septintajame forte. Tokių įtarinėjimų skleidėjai rėmėsi 1948 metais Miunchene išleista Yosefo Garo knyga "Žydiško Kauno sunaikinimas".

Pradėti tyrimą kovo mėnesį Lietuvos generalinę prokuratūrą paprašė E.Zuroffas. Jo teigimu, šios krepšinio rungtynės buvo tik vienos iš daugelio, kurias žaidė Lietuvos komanda, sudaryta iš Tautinio darbo apsaugos bataliono, vėliau prijungto prie Lietuvos pagalbinių policijos batalionų.

Išlikęs gyvas Kauno geto gyventojas, gyvenantis Izraelyje, S.Wiesenthalio centrui tvirtino, kad jį mušė lietuvių krepšininkai, o vėliau tie patys žaidėjai šaudė žydus.

Tačiau vėliau E.Zuroffas šio liudytojo parodymus patikslino, nurodydamas, kad minėtasis žmogus asmeniškai nematė Lietuvos krepšininkų, o perpasakojo kito žydo kalinio prisiminimus.

Kitas cituojamas liudytojas teigė, kad 1941 metų liepą buvo sušaudyti 7 tūkst. žydų vyrų, tarp budelių dauguma neva buvę lietuviai. Tačiau ir šis liudytojas prisipažįsta, kad apie tai sužinojęs "iš vieno asmens pasakojimo".

Taip pat centro pranešime cituojamas Lietuvos laikraštis "Į laisvę", kurio sporto skiltyje yra išlikusi minėtų rungtynių apžvalga, tarp kitų žaidėjų minimi broliai Norkai, kurie JAV išleistoje Lietuvos enciklopedijoje įvardinti kaip krepšininkai Vytautas ir Algirdas Norkai.

Žydų žudynėmis apkaltinti Jungtinėse Valstijose gyvenantys broliai Norkai balandžio pabaigoje atmetė kaltinimus bendradarbiavus su Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvą okupavusiais naciais. Broliai, kuriems dabar po 83-ejis metus, gyvena Voterberio mieste Konektikuto valstijoje. 1941 metais jiedu žaidė krepšinio komandoje "Perkūnas".

Populiarus JAV sporto kanalas ESPN balandį parodė reportažą, kuriame teigta, esą 1941 metais krepšininkų komandos "Perkūnas" sportininkai po rungtynių su Lietuva tuomet okupavusiais nacių kareiviais dalyvavo žydų žudynėse Kauno Septintajame forte.

Prokuratūros pranešime spaudai teigiama, kad E.Zurofo pranešimas pagrįstas literatūriniais kūriniais, gandais, o jo išvados ir teiginiai paremti prielaidomis, subjektyviomis pareiškėjo interpretacijomis, tam panaudojant realiai buvusius kitus, tačiau nieko bendra su jo minimais teiginiais neturinčius įvykius, pavardes, pranešimus. Taip pat nerasta tokių duomenų karo įvykių dokumentuose bei pokario bylose.