Rezoliucija priimta 93 parlamentarams balsavus už, vienam - prieš, 16 susilaikius.
Dokumente konstatuojama, kad 1791 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimta Gegužės 3-osios Konstitucija buvo pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji rašytinė Konstitucija pasaulyje.
"Gegužės trečiosios Konstitucija su Abiejų Tautų tarpusavio įžadu yra Lietuvos ir Lenkijos valstybių bendro istorinio paveldo dalis, stiprinanti mūsų tautų istorinę atmintį, įkvepianti politinės išminties ir padedanti mūsų piliečiams geriau pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės istoriją", - rašoma dokumente.
Tautininkas Gintaras Songaila siūlė į rezoliuciją įrašyti, kad Gegužės 3-osios Konstitucija "siaurino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą", tačiau tokiam siūlymui nepritarta.
Socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymu iš projekto buvo išbraukta nuostata, kuria siūlyta konstatuoti, kad minėta Konstitucija "sujungė krikščioniškąsias Europos tradicijas ir esmines vertybes - tikėjimo laisvę, lygybę prieš įstatymą, toleranciją, valdžių atskyrimą".
Rezoliucijos oponentai pirminį Užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio variantą kritikavo teigdami, jog Konstitucija įtvirtino ne tikėjimo laisvę, o vieno tikėjimo, Romos katalikų bažnyčios, pirmenybę.
1791 metais priimta Konstitucija nustatė pagrindinius jungtinės valstybės valdymo principus. Laikoma, jog tai - pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje, o iki tol pasaulyje buvo tik vienas tokio pobūdžio rašytinis dokumentas - 1787 metais priimta JAV Konstitucija. Netrukus po Konstitucijos priėmimo valstybė buvo padalyta kaimyninių šalių, o Lietuva ir Lenkija kaip nepriklausomos šalys atsikūrė tik po Pirmojo pasaulinio karo.