Po ilgų debatų Seimas svarstė, dėl kurios iš trijų opozicijos parengtų rezoliucijų balsuoti. Buvo pasirinkta opozicijos lyderio Vytauto Gapšio pristatyta rezoliucija, tačiau ją dar norėta redaguoti. Tačiau buvo pasirinktas alternatyvus balsavimas. Už redagavimą balsavo 58, iš viso atmesti rezoliuciją panoro 59.
Valdančiosios daugumos frakcijos prieš balsavimą siūlė prisiminti, kad ši Vyriausybė dirbo sunkios ekonominės krizės sąlygomis, todėl siūlė įvertinti jų pastangas, atsigaunantį eksportą.
Tuo tarpu premjeras A. Kubilius atsikirto į opozicijos priekaištą, kad Vyriausybė, kaip katinas, kuris sau pasikelia uodegą. Jis pastebėjo, kad pasigirti leidžia augantis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir teigiamos Pasaulio banko prognozės.
Kritikavo už brangimą ir brangų skolinimąsi
Prieš balsavimą vykusią ketvirtadienio diskusiją pradėjo opozicijos lyderis „darbietis“ V. Gapšys. Jis apgailestavo, kad po metų mažai kas pasikeitė, klaidos neištaisytos. Tačiau jis rado ir už ką pagirti - dėl apskričių viršininkų administracijų panaikinimo, sugebėjimo krizės metu išlaikyti teisę skolintis finansų rinkose. Taip pat jis pagyrė avansu, kad peržiūrėtas renovacijos planas 2011 m.
„Bet šiandien to maža“, - pagyras baigė jis ir prikišo, kad Vyriausybė užklimpo, iš esmės gali džiaugtis tik atsigaunančiomis kaimynų rinkomis, kas sąlygoja eksporto skaičių augimą. Jis priminė, kad Lietuvos gyventojai kol kas pajuto tik didesnį spaudimą. „2010 m. 14,5 proc. brango būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių grupių paslaugos. 6,1 proc. – maisto produktai, 8,4 proc. transporto prekės ir paslaugos“, - sakė V.Gapšys.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pritarė „darbiečiui, kad išlaikyta galimybė skolintis yra varganas komplimentas, nes pasiskolinta didžiulėmis palūkanomis, o jas s grąžinti naujai Vyriausybei.
„Vyriausybė nuo 2008 m. pabaigos iki 2011 m. kovo 20 mlrd. Lt, - atkreipė dėmesį jis. - Pinigų kiekis rinkoje per tą laikotarpį, lyginant su ankstesniu, išliko toks pats, bet rezultatas koks? Nedarbas – bedarbių beveik 300 tūkst. Tie pinigai nesumažino nedarbo ir nesustabdė emigracijos. Tai didžiulis signalas apie neefektyvų pinigų panaudojimą“, - sakė socdemas.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis vėl ilgai kritikavo valdžios ryžtą skolintis už didžiules palūkanas patiems, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo, kaip kad padarė Latvija. Pasak jo, kaimynė turinti mokėti dvigubai mažesnes palūkanas. 2 min. „Dėl Vyriausybės ir jos vadovų išdidumo turime mokėti taip brangiai, net pamindami pensininkų interesus, - sakė jis. - Šiai Vyriausybei TVF priežiūra buvo reikalinga.“
Siūlė nekontroliuoti verslo
Tribūnoje bene vaizdingiausią kalbą rėžė „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, kuris žadėjo nepliekti labai Vyriausybės, nes reikia žiūrėti į priekį, tačiau rėžė iš peties: „Ataskaitą galima įvardinti vienu žodžiu - kas pakels katinui uodegą, jei ne jis pats. Pakėlus uodegą vaizdas pasirodo labai ne koks. Net niūriais Brežnevo laikais valdžios ataskaitose savikritikos ir analizės buvo tikrai daugiau“, - sakė jis ir ėmė toliau berti priekaištus dėl mokesčių politikos, biurokratijos ir kt. išgąsdinto verslo.
V. Mazuronis patarė: „Stabdykime metams laiko verslą kontroliuojančių institucijų, išskyrus tų, kurios tiria galimus nusikaltimus, veiklą. Pamatysite - žmonės pradės kvėpuoti lengviau. Ims pinigus iš bankų ir investuos, nustos bijoti pradėti nuosavą verslą“.
Opozicinių frakcijų pasirodymą baigęs Mišrios grupės vadovas Konstantas Ramelis irgi pliekė Vyriausybę dėl neveiksnumo. Jis , kaip ir anksčiau kalbėję ataskaitai nepritariančios opozicijos atstovai daug prikaištų turėjo nesėkmėmis pažymėtos energetikos srities. Prikišta, kad nerastas strateginis investuotojas ketinamai statyti naujai atominei, vos pateikus energetikos strategiją ji atsiimta tobulinti. Su klupinėjimu energetikos srityje priekaištai išsakyti ir užsienio politikai, nes atominės elektrinės dygsta Lietuvos pašonėje.
Vyriausybės ataskaitai nepritarė ne tik opozicinės frakcijos, bet ir Aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Jonas Šimėnas sakė, kad tai lėmė tai, jog „prisikėlėlių“ deleguotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ignoravo dalyvavimą komiteto posėdyje, o jo pavaduotojas nesugebėjo atsakyti į keliamus klausimus.
Premjeras kvietė pasidžiaugti BVP augimu ir tarptautiniu įvertinimu
Po opozicijos pasirodymo teisę kalbėti valdančiųjų konservatorių-krikdemų vardu gavęs Jurgis Razma siūlė negiedoti ditirambų, tačiau nepamiršti, kad ši Vyriausybė dirbo itin sunkios krizės akivaizdoje, o atsigaunantys eksporto rodikliai leidžia optimistiškiau galvoti apie rytojų. Opozicijai jis priminė, kad krizės metu valdžios ji ne taip ir gviešėsi, o atėjusiai naujai valdžiai paliko iššvaistytą šalies piniginę, neprikaupė jokio rezervo, kuris buvo taip reikalingas krizės metu.
Žodį gavęs premjeras Andrius Kubilius pastebėjo, kad opozicijos priekaištams atsakymą duoda paskelbti Statistikos departamentas šio ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo duomenys. Užfiksuotas beveik 7 proc. augimas.
“Tai gera žinia, kurią sukūrė ne Vyriausybė, ne Seimas, ne opozicija ar pozicija. Tai sukūrė Lietuvos žmonės – verslas, dirbantieji. Ir tai yra gera žinia, kuria verta pasidžiaugti, - sakė jis. – Iš to sunkmečio, kurį sukūrė globalūs procesai, kurių negalėjome įtakoti, iš to sunkmečio mes išeiname. Problemų lieka ir perspektyvoje, bet galime matyti ir tuos dalykus, kuriais galime visi pasidžiaugti, pasveikinti verslą ir pagalvoti, ką toliau daryti.“
Premjeras taip pat siūlė pasidžiaugti ir tarptautiniais įvertinimais, jei jau netikima Vyriausybės balsu: „Pasaulio bankas paskelbė ketvirtinę analizę apie situaciją centrinės Europos valstybėse. Galėtume pasidžiaugti, nelaikydami to Vyriausybės pasigyrimu, tuo, kad Pasaulio bankas Lietuvai prognozuoja didžiausią augimą šiais metais. Kai mes tą sakome, atrodo, kad Vyriausybė bando girtis.“