Prieš pat sutarties pasirašymą atsistatydinę Rolando Pakso Vyriausybės ministrai, dabartiniai parlamentarai Eugenijus Maldeikis ir Jonas Lionginas tvirtino, kad šia sutartimi Lietuva užsinėrė finansinę kilpą ir būtų daug laimėjusi, jei tokios pražūtingos sutarties nebūtų likę.

Įtariama, kad pasirašytos sutartys buvo nenaudingos bendrovėms "Klaipėdos nafta" ir "Lietuvos geležinkeliai", kurios per 3 metus iš "Mažeikių naftos" negavo daugiau kaip 80 mln. litų. Teisiami pareigūnai savo kaltę neigia ir tvirtina vykdę vyriausybės valią.

Ministrai jautė spaudimą pasirašyti sutartį

Anot buvusio finansų ministro Jono Liongino, jeigu "Mažeikių nafta" būtų gavusi nors penktadalį tų pinigų, kuriuos gavo jau valdoma JAV kompanijos "Williams", ji būtų sėkmingai dirbusi. O Lietuvos žmonėms iki šios dienos jau būtų sugrąžinti visi rubliniai indėliai, nebūtų reikėję pristabdyti kompensacijų už žemę ir nekilnojamąjį turtą.

A. Liongino tvirtinimu, atsakomybė už šios sutarties pasekmes turi atitekti Valdo Adamkaus prezidentūrai ir konservatoriškajai Seimo daugumai, kurios paisė ne ekonominių šalies interesų, o grynai partinių ir politinių tikslų.

Tačiau ir J. Lionginas, ir E. Maldeikis pripažino, kad dabar teisiamųjų suole atsidūrę R. Pakso Vyriausybės nariai - buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir buvęs ūkio viceministras Antanas Bartulis - asmeniškai negalėjo nieko pakeisti, nes vykdė savo partijos politinę valią. Jie galėjo pareikšti tik pilietinę poziciją ir atsistatydinti, tada gal kas nors būtų susimąstęs, svarstė J. Lionginas.

Abu atsistatydinę ministrai teismui sakė jautę nuolatinį politinį spaudimą, kad sutartis su "Williams" būtų pasirašyta kuo greičiau.

"Mane, kaip ministrą, 1999-ųjų vasarą nuolat kviesdavo tiek į Konservatorių frakciją, tiek į šios partijos valdybą, nors aš buvau tuo metu nepartinis, ir visą laiką klausdavo, ar bus kitą savaitę pasirašyta, ar bus kitą savaitę pasirašyta sutartis. Mūsų argumentai, kad verslo planas buvo pateiktas tiktai rugsėjo pabaigoje, o be verslo plano negalima apskritai kalbėti apie sutarčių pasirašymą, nebuvo išklausomi", - sakė E. Maldeikis.

Buvusio ministro žodžiais, sutartis su "Williams" tuo metu nebuvo vienintelė išeitis, nes be jos dar viena JAV bendrovė ir dvi Vakarų Europos kompanijos buvo pasirengusios investuoti į "Mažeikių naftą", tačiau jos reikalavo viešo konkurso ir skaidrių privatizavimo sąlygų. Kažkodėl konkurso buvo atsisakyta, ir mažai patirties naftos versle turinti "Williams" atėjo be konkurentų, aiškino E. Maldeikis.

Buvęs finansų ministras J. Lionginas teigė negalėjęs pasirašyti minėtos sutarties, nes nebuvo avantiūristas ir gerai žinojo šalies ekonominę situaciją. "Aš žinojau, kad įmonės uždarymo atveju Lietuva neturės tiek grynųjų pinigų, kad galėtų dvigubai kompensuoti bendrovei "Williams" tuo metu esantį apyvartinių lėšų trūkumą, kaip buvo įrašyta sutartyje", - sakė J. Lionginas.

V.Landsbergis: R.Pakso Vyriausybė siekė sutarties sugriovimo

Tuo tarpu tuometinis Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teisme akcentavo, kad 1999 metų vasarą kai kurie R. Pakso Vyriausybės nariai darė "tyčinius bloginimo veiksmus", kad sutartis su "Williams" būtų sugriauta. Anot V. Landsbergio, du ministrai ir pats R. Paksas tik maskavosi tariamu pasipriešinimu sutarčiai, o iš tikrųjų atsistatydino dėl to, kad "nugyveno valstybę".

"Tai buvo tik mėginimas prisidengti ta netiesa, neva blogieji amerikiečiai reikalauja Lietuvos biudžeto pinigų, kas buvo visiška netiesa, bet labai įstrigo Lietuvos piliečiams, nes buvo mokamai, su ašara pateikta. Dabar mes jau prisižiūrėjom tų spektaklių", - vertino V. Landsbergis.

Jo svarstymais, iš kai kurių R. Pakso, E. Maldeikio bei J. Liongino veiksmų galima spręsti, kad jie tarpininkavo ne Lietuvos, o Rusijos bendrovės "LUKoil" interesams Lietuvoje.

V. Landsbergis ypač pašaipiai atsiliepė apie E. Maldeikio ir J. Liongino tvirtinimus, esą jiems buvęs daromas politinis spaudimas kuo greičiau pasirašyti sutartį, nepaisant to, kad pagrindinės jos nuostatos, jų manymu, buvo visiškai nepalankios Lietuvai, kaip valstybei.

"Sutarties pasirašymo terminai, darbų tvarkaraštis buvo nuolat tvirtinamas visų suinteresuotų pusių posėdžiuose ir susitikimuose, įskaitant ir vieną kitą Valstybės gynybos tarybos posėdį arba pasitarimą pas Prezidentą, patvirtinant datas, kada kas turi būti padaryta. Tai, kad aš būčiau tas spaudėjas, - tai juokinga. Be to, tas datas priimdavo ir R. Paksas, ir E. Maldeikis, ir žadėdavo viską padaryti, o paskui amerikiečiai stebėdavosi, kodėl pažadų nesilaikoma ir kodėl lietuviai taip lengvai laužo žodį", - pasakojo V. Landsbergis.

Anot jo, 1999 metais buvo svarbu nepaleisti "Mažeikių naftos" vėjais, o pabandyti ją išgelbėti kartu su 6 tūkst. darbininkų ir jų šeimomis. "Mums tą pavyko padaryti, aš nežinau, ar tai nuostolinga Lietuvai, kaip tie ponai tvirtina", - sakė V. Landsbergis. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą jis be užuolankų vadino politiniu procesu ir sakėsi pamanęs, kad sapnuoja, kai skaitė prokuratūros kaltinimus buvusiems Vyriausybės nariams.

Teismo posėdžiai tęsis visą vasarą

Buvę ministrai kaltinami tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeisdami teisės aktus, ir atliko veiksmus, susijusius su "Williams" investicijų sutarties pasirašymu ir "Lietuvos geležinkeliams" bei "Klaipėdos naftai" nenaudingų sutarčių sudarymu.

Byloje civilinio ieškovo teisėmis dalyvauja AB "Lietuvos geležinkeliai". Ši bendrovė yra pareiškusi didesnį kaip 50 mln. litų civilinį ieškinį dėl jai padarytos žalos.

Kituose teismo posėdžiuose liudytojais dar planuojama apklausti buvusios Konservatorių Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, nušalintąjį prezidentą, buvusį Vyriausybės vadovą R. Paksą bei daugelį buvusių jo kabineto narių ir derybininkų su "Williams".

Teismo posėdžiai su nedidele dviejų savaičių pertrauka planuojami visą vasarą.

"Mažeikių naftos" privatizavimą tyrusi laikinoji parlamentinė komisija šią savaitę patvirtino išvadas, kuriose teigiama, esą "Mažeikių nafta" buvo nepalankiomis Lietuvai sąlygomis perduota bendrovei "Williams".

Išvadose pažymima, jog valstybei nutarus "atiduoti" "Mažeikių naftos" akcijas ne konkurso tvarka strateginiam investuotojui "Williams International", valstybė iš šio sandorio negavo jokių lėšų. Tuo tarpu "Williams", jos antrinės įmonės bei kiti juridiniai asmenys per 1998-2002 metus gavo valdymo mokesčio per 220 mln. Lt, už perparduotas akcijas "Yukos" - 10 mln. JAV dolerių, palūkanų už paskolą - 21,6 mln. JAV dolerių, be to, "Williams International" neužmokėjo 75 mln. JAV dolerių už vekselį, kuris "Mažeikių naftoje" buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas.