Miesto tarybos nariai balsavo už sprendimą, kuriuo nustatytas V.Grubliausko atlyginimo dydis – 4941 litas neatskaičius mokesčių.
Uostamiesčio politikai Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui delegavo du pavaduotojus – Artūrą Šulcą ir Vytautą Čepą.
Slaptame balsavime A.Šulcą palaikė 17 miesto tarybos narių, 10 buvo prieš, vienas susilaikė. Trys balsavimo biuleteniai buvo negaliojantys.
V.Čepas sulaukė 22 miesto tarybos narių palaikymo, 6 jo kandidatūrai nepritarė. Trys balsavimo biuleteniai buvo negaliojantys.
Ir A.Šulcui, ir V.Čepui miesto tarybos sprendimu nustatytas po 4252 litų dydžio mėnesio atlyginimas.
Dėkojo ir balsavusiems kitaip
„Tai labiausiai jaudinantis momentas mano gyvenime, priimu balsavimo rezultatus kaip didžiulę atsakomybę, kuria dalinsiuosi su jumis. Ačiū visiems ir tiems, kurie turėjote kitokią nuomonę“, - sužinojęs balsavimo rezultatus į miesto tarybos narius kreipėsi V.Grubliauskas.
Klaipėdos mero posto iškart netekęs Rimantas Taraškevičius pasidžiaugė, jog Klaipėdos vairas perduotas į patikimas rankas.
V.Grubliauskas buvo vienintelis kandidatas į Klaipėdos mero postą. Jį iškėlė koalicija „Klaipėdai“.
Jokia kita partija ar susiformavusi alternatyvi koalicija kandidato į merus nepasiūlė.
Paramą V. Grubliauskui iškart išreiškė politinė partija Rusų aljansas, Liberalų ir centro sąjunga, „Tvarkos ir teisingumo“ partija, Darbo partija. Tokiu būdu V.Grubliauskas iš anksto užsitikrino 21 iš 31 Klaipėdos miesto tarybos nario paramą.
Savo pozicijos viešai nepareiškė socialdemokratai ir konservatoriai.
V.Grubliauskas tapo septintuoju Klaipėdos meru po Nepriklausomybės atkūrimo.
Kandidatu įvardintas V.Grubliaukas per 15 minučių pristatė pagrindinius darbus per ateinančius ketverius metus ir pateikė utopinių idėjų. Regis, V.Grubliausko prisistatymas buvo labai išsamus, nes politikai labai pasyviai jam uždavinėjo klausimus. Tik konservatoriai Naglis Puteikis ir Vytautas Lupeika domėjosi, kaip V.Grubliauskas spręs oro taršos problemą ir koks jo požiūris į Klaipėdoje statomą atliekų deginimo jėgainę.
Kandidatas į merus teigė, jog pirmiausia sieks, kad būtų identifikuoti visi taršos šaltiniai ir tik tada esą galima imtis priemonių juos šalinti.
„Jei galėčiau, atsigulčiau ant kamino. Tačiau vargu, ar tai padėtų, nes kaminas Klaipėdoje ne vienas“, - juokavo V.Grubliauskas.
Socialdemokratė Lilija Petraitienė teiravosi, kaip būsimas meras valdys miesto ūkį ir liko patenkinta atsakymu.
Administracijos vadove išrinkta Liberalų ir centro sąjungos atstovė Judita Simonavičiūtė.
V.Grubliausko dosjė
Gimė 1956 m. gruodžio 1d. Klaipėdos mieste.
V.Grubliausko tėvas – Boleslovas Grubliauskas (1926 – 1997) visą gyvenimą iki pensijos dirbo Klaipėdos autobusų parke vairuotoju, o mama, Augustina Grubliauskienė (1928 – 1986) visą gyvenimą iki pat pensijos dirbo Klaipėdos viešojoje bibliotekoje Knygų saugyklos skyriaus vedėja.
Nuo 1963 m. iki 1975 m. V.Grubliauskas mokėsi Klaipėdos m. 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vydūno mokykla)
1975 metais įstojo į tuometinės LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų pučiamųjų instrumentų katedros trimito specialybę. 1977 m. pradėjo studijuoti naujai įsikūrusioje Estradinės muzikos katedroje. 1980 m. baigė LTSR VK Klaipėdos fakultetų Estradinės muzikos specialybę, įgydamas estradinio orkestro vadovo ir estradinio orkestro solisto kvalifikacijas.
1980 – 1982 metais tarnavo tuometinės tarybinės armijos Pabaltijo karinės apygardos parodomajame štabo orkestre Rygoje (Latvijoje), kuriame buvo orkestro solistu – koncertmeisteriu.
Nuo 1982 iki 1984 metų dirbo Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblio „Nerija“ solistu – instrumentalistu. 1983 m. dalyvavo festivalyje „Baltijos jaunystė – 83“, buvau pripažintas geriausiu instrumentalistu. Nuo 1984 metų pradėjo dirbti Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose Estradinės muzikos katedros orkestro (bigbendo) koncertmeisteriu – solistu, o nuo 1987 m. ir EM katedros dėstytoju.
1993 metais buvo išrinktas EM vyr. dėstytoju ir tais pačiais metais išrinktas Estradinės muzikos katedros vedėju. Tais pačiais metais buvo išrinktas ir tuometinio Klaipėdos diksilendo vadovu.
1995 m. daugelio koncertinių agentūrų Vokietijoje buvo pripažintas geriausiu trimitininku Rytų Europos šalyse.
1994 m. pradėjo ir iki 2004 m. buvo tarptautinių Klaipėdos džiazo festivalių režisierius, organizatorius, o taipogi ir šio didžiulio tarptautinio renginio vedantysis bei dalyvis. Nuo 2004 m. iki šiol yra šio renginio globėjas visuomeniniais pagrindais.
2000 metais Klaipėdos universitete jam suteiktas pedagoginis docento vardas.
1996 m. įkūrė Klaipėdos džiazo klubą ir nuo tų pačių metų iki 2004 m. buvo šio klubo Prezidentas.
Aktyvi V.Grubliausko politinė veikla prasidėjo 2000 metais, kuomet jis buvo išrinktas Klaipėdos savivaldybės tarybos nariu. Kitais metais buvo kandidatu į Klaipėdos m. mero postą, tačiau pritrūkus balsų, nebuvo juo išrinktas.
1997m. buvo išrinktas populiariausiu Klaipėdos kultūros ir meno žmogumi.
2005 m. buvo suteiktas garbingas Klaipėdos kultūros magistro vardas.
2004 metais Klaipėdos m. Danės vienmandatėje apygardoje išrinktas LR Seimo nariu. Tuo metu buvo Liberalų ir Centro sąjungos nariu, tačiau po dviejų metų pasitraukė iš šios politinės partijos, protestuodamas prieš tuometinio jos pirmininko vadovavimą partijai, kadangi tuo metu jis jau buvo įtariamas įstatymų pažeidimais ir sulaukė griežtos LR Prezidento kritikos. Tais pačiais metais tapo naujai susikūrusio Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio nariu ir iki šių dienų yra šios partijos valdybos nariu taip pat. Seime nuo pat kadencijos pradžios iki jos pabaigos dirbo Informacinės visuomenės plėtros komitete (IVPK), buvo tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininko pavaduotoju.
2008 metais Klaipėdos m. Danės vienmandatėje apygardoje vėl buvo išrinktas į Seimą. Tų pačių metų lapkričio 20 dieną išrinktas Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, kiek vėliau įsiliejo ir į LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos veiklą, tapo šios komisijos nariu.
V.Grubliauskas vedęs ir kartu su žmona Inga Grubliauskiene augina sūnų Vytautą ir dukrą Elzę, o taip pat Ingos vaikus iš jos pirmosios santuokos: dukrą Saulę ir sūnų Žilviną. V.Grubliauskas turi ir dukterį Agnę iš pirmosios santuokos.
V.Grubliausko broliai Kęstutis Grubliauskas (g. 1961 m.) ir Romualdas Vaitekūnas (g.1954 m.) dirba sunkvežimių vairuotojais tarptautinių pervežimų bendrovėse.