Prie Vilniaus apylinkės teismo dar prieš posėdį būriavosi kelios dešimtys leidimą protestuoti turinčių žmonių, daugiausiai su partijos simbolika. Prieš pat teismo posėdį atvyko ir ketveriukė užsieniečių.
Tai žurnalistė ir žmogaus teisių gynėja iš Amerikos Carla Stea, kuri alternatyviame laikraštyje „Rock creek free press“ leidžia sau daryti išvadas, kad Lietuvoje per Sausio 13-osios įvykius patys lietuviai šaudė į televizijos bokšto ginti atėjusius žmones.
Taip pat atvyko judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ prezidento pavaduotojas Valerijus Engelis, kuris taip pat vadovauja Rusijos žydų bendruomenių federacijai, o jo įmonė atstovauja Rusijos verslui, dažnai ir valstybiniam, Britanijoje.
Stebėti teismo atvyko ir Latvijos Antifašistinio komiteto pirmininkas Josifas Korenas bei Latvijos rusus vienijančios organizacijos narys Aleksandras Gaponenka.
V.Engelis: tai skiriasi nuo Holokausto neigimo, nes Lietuvos okupacija neįrodyta
Po teismo posėdžio užsienio svečiai teisme žurnalistams aiškino, kad Lietuva tokiu teismo procesu varžo konstitucines žmogaus teises į savo nuomonę, taip diskredituoja save tarptautinėje erdvėje.
J. Korenas žurnalistams sakė, kad jie atvyko stebėti teismo proceso, nes jis „ypatingai prieštarauja tarptautinėms žmogaus teisėms, tokioms kaip žodžio ir minčių laisvei.“ Jis mano, kad prieš dvidešimt metų buvusių įvykių aplinkybės gali būti įvairiai traktuojamos.
Paklausus, kaip jis vertintų, jei būtų viešai pateikiamos Holokaustą neigiančios nuomonės, J. Korenas perdavė žodį judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ prezidento pavaduotojui, Rusijos Žydų bendruomenių federacijos vadovui V. Engeliui. „Kalbėti apie tai, ar Lietuvoje buvo okupacija ar ne, bus galima, kai šis faktas bus ištirtas, įrodytas ir juridiškai įformintas tarptautinio teismo. Taip, kaip buvo įrodytas Holokaustas Niurnberge. Kol kas tarptautinis teismas nepatvirtino Lietuvos okupacijos fakto. Taigi visos kalbos – buvo ar nebuvo, yra istorinis ginčas ir istorikų diskusija. Su Holokaustu – kas kita, nes įrodyta, kad buvo nužudyti 6 milijonai. Lietuvos atveju tarptautinio sprendimo nėra. Džiaugčiausi, jei toks būtų,“ – sakė jis.
Amerikos žurnalistė palaiko ir Holokausto neigėjus
Tuo tarpu Amerikos žurnalistė C.Stea tikino, kad reikia absoliučiai nevaržyti teisių sakyti, ką nori. Paklausta, ar viešas simpatijų reiškimas nacistinės Vokietijos vadovui Adolfui Hitleriui irgi neturėtų būti varžomas, ji sakė esanti už tai. „Tai jūsų teisė. Aš neprivalau sutikti su tuo, ką sako, bet taip, tai jūsų teisė“, - sakė ji. A.Paleckis pridūrė, kad būtent Amerikoje jam pavyko laisvai nusipirkti A.Hitlerio „Mein Kampf“, kurios Europoje laisvai neįsigysi. Tačiau reikia nepamiršti, kad JAV veikia daug liberalesnė žodžio laisvės politika, Holokausto neigimas nėra baudžiamas, skirtingai nei daugumoje Europos valstybių.
Žurnalistė keikė ir žiniasklaidą, Baltijos šalyse veikiantį naujienų portalą baltictimes.com vadino šiukšle. Beje, pati žurnalistė tikino, kad yra labai gerai įsigilinusi į A.Paleckio bylos istoriją, dar vasarį Amerikos laikraštyje, kuris prisistato, kaip nebijantis sakyti „kitokios tiesos“, rašo apie tai. Straipsnis prasideda ne kaip galima versija, bet kaip faktai: „1991 m. sausio 13 d. Lietuvoje, Vilniuje, lietuvių provokatoriai susidūrė su sovietų pajėgomis, nužudė 14 žmonių. Jie buvo skubiai, be tyrimo palaidoti, o apkaltinti sovietų kariai, kurie nieko nenužudė. Vėliau jie pripažino, kad sukurstė šiuos įvykius, kad sutelktų paramą prieš metus paskelbtai Lietuvos nepriklausomybei.“ Toliau rašoma, kad A.Paleckis yra teisiamas už tai, kad pabandė praskleisti šią paslapties skraistę. Pateikiamas interviu su tuometiniu Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi Audriu Butkevičiumi , kuris neigė ir išsižadėjo tokios interpretacijos. Antroji konflikto pusė, savo profesionalumą nuolat pabrėžiančios žurnalistės straipsnyje nėra atspindėta.
Prieš teismą - partiečių protestas
Prieš teismą lūkuriuodamas lauke teisimas Algirdas Paleckis protestavo kartu su jį palaikančiais „frontininkais“, kurie laikė partijos vėliavas, mosavo plakatais „Stalino nėra, bet jo kultas išliko“, „Kas šaudė iš viršaus?“, „Konstitucija draudžia persekioti už pažiūras“.
A. Paleckis iš Rygos atvykusiam Rusijos televizijos žurnalistui ilgai ir detaliai aiškino, kad yra persekiojamas, teisme liudijantį konservatorių-krikdemą Kęstutį Masiulį vadino fašistuojančiu, priminė, kad Lietuvoje vyksta eisenos, kuriose šaukiama „Lietuva lietuviams“. Jis aiškino, kad savo versijos „savi šaudė į savus“ neatsiima ir netgi dar labiau tiki jos tikrumu.
Prieš posėdį laukė A. Paleckis padėkojo savo rėmėjų būriui: „Kolegos, draugai, kova tęsiasi! Mes nugalėsim!” Šia gaida jis pakvietė kuo dagiau protestuotojų bandyti patekti į salę „stebėti farso“.
A. Paleckio ugninga kalba puolė palaikyti viena partietė: „Ar mes turime Lietuvoje demokratiją? Meilė laiškais – tai kaip medaus laižymas per stiklą. Tokia pas mus demokratija!“, – šaukė ji ir perėjo prie skundimosi, kad Lietuvoje mažos pensijos.
Kita moteris, paprotinta, kad čia mitinguojama ne dėl pensijų, o dėl teismo, paklausta, kaip mano, kas tuomet šaudė, šaukė: „Mūsų lietuviai žudė!“
Tuomet dar pasigirdo replikos, kad reikia skaityti ne vien komunistų versijas, kurias palydėjo pikti klausimai: „O ką, komunizmas blogai? Jūs nieko nežinot apie komunizmą!”
Galiausiai garsias kalbas nutraukė pro minią pravažiuoti norintis automobilis. Tiesa, jis neskubėjo važiuoti toliau, signalizavo. A.Paleckis bandė pasiaiškinti, kodėl automobilis sustojo, tačiau, matyt, negavęs aiškaus atsakymo tarė: „Fašizmas nepraeis!“. Kiti žmonės kumščiais beldėsi į automobilį, moterys klijavo kramtomas gumas, kiti šaukė, kad provokatoriai savo nepasieks ir jie, protestuotojai, nepuls daužyti langų ar dar kaip nors siautėti.
Ikiteisminis tyrimas dėl A. Paleckio buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūroje 2010 m. gruodžio 28 d. dėl jo pasisakymų, kad 1991 m. sausio 13 dieną, kuomet sovietų kariai mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, „savi šaudė į savus“.
A.Paleckio rėmėjus vienija rusų senatoriaus iniciatyva
DELFI primena, kad A.Paleckio ne pirmą kartą palaikyti atvykę asmenys yra vienijami tarptautinio žmogaus teisių gynimo judėjimo „Pasaulis be nacizmo“. Partija Socialistinis tautinis frontas - praėjusiais metais įsteigto judėjimo narė. Judėjimo biuras įsteigtas Maskvoje. „Pasaulio be nacizmo“ įsteigimą inicijavo rusų senatorius, Pasaulinės rusakalbių žydijos kongreso prezidentas Borisas Šligelis. Šiuo metu B. Šligelis vadovauja judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ prezidiumui, jo pavaduotojas - Lietuvoje apsilankęs V.Engelis.
Prezidiume dalyvauja ir A. Paleckis, o taip pat ir Jeruzalėje veikiančio Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas, ne kartą žėręs kritikos Baltijos šalių atžvilgiu.
Kaip rašoma judėjimo internetiniame puslapyje, organizacija stebi, ar valstybėse yra neonacizmo apraiškų ir apie tai informuoja Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO), Europos Tarybą, Jungtines Tautas.
Organizacija taip pat inicijuoja teismines priemones prieš asmenis, nusikaltusius per Antrąjį pasaulinį karą ar dalyvavusius nacistinių idėjų propagandoje.
Judėjimas aktyviai pasisako prieš nacistinių ir komunistinių režimų padarytų nusikaltimų sulyginimą ir kaltina Baltijos šalių vyriausybes tuo, kad jos esą nori peržiūrėti istoriją, remia neofašizmo, ekstremizmo ir ksenofobijos ideologijos plėtrą, kuri yra nukreipta prieš bendras europines vertybes.