Tuo tarpu Vilniaus universiteto docentas, Bažnyčios istorikas Paulius Subačius teigia, kad Katalikų Bažnyčia neturi pretenzijų ar pageidavimų formuoti politikos, tačiau visuomet turi teisę išsakyti savo nuomonę įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais.

„Aš galiu atsiprašyti už tokį pareiškimą, bet visi žmonės, kurie mano, kad kokia nors visuomenės grupė neturi teisės ar nėra gerai, kad ji išreiškia savo nuomonę, tai jiems tiesiog yra problemų su demokratijos suvokimu, ką rodo daugybė apklausų ir tyrimų. Pokomunistinėse ar pokolonijinėse valstybėse, kaip aš būčiau labiau linkęs vadinti, su demokratijos suvokimu yra labai didelių problemų“, - DELFI sakė P. Subačius.

Paulius Subačius
„Galbūt koks nors kunigas arba vyskupas per apsirikimą yra pavartojęs žodį „politika“, bet nei oficialiuose Bažnyčios dokumentuose, nei Magisteriumo lygmeniu, nei Lietuvos vyskupų konferencijos lygmeniu – niekur nėra išreikšta pretenzija, pageidavimas ar kas nors „minkštesnio“ formuoti politiką“, - pridūrė pašnekovas.

Trys penktadaliai lietuvių – katalikai tik per šventes

Remiantis apklausa, praktikuojančiais katalikais, kurie reguliariai lankosi pamaldose, save laiko apie penktadalis Lietuvos žmonių (18,9 proc.), tuo tarpu trys penktadaliai, arba 60,2 proc. respondentų, teigia, kad yra nepraktikuojantys katalikai ir pamaldose lankosi tik ypatingomis progomis.

Praktikuojančiomis katalikėmis save dažniau vadino vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys.

Stačiatikiais save įvardijo 4,2 proc. gyventojų, protestantais – 3,6 proc., dar 2,1 proc. respondentų sakė išpažįstantys kitą tikėjimą. Netikinčiais pripažino esantys 8,1 proc. žmonių, 2,9 proc. gyventojų į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.

Ar Jūs esate tikintis? (proc.)
Taip, esu praktikuojantis katalikas (reguliariai lankausi pamaldose)18,9           
Taip, esu nepraktikuojantis katalikas (lankausi retai, ypatingomis progomis)60,2
Taip, esu stačiatikis4,2
Taip, esu protestantas3,6
Taip, išpažįstu kitą tikėjimą2,1
Ne8,1
Nežino/ neatsakė2,9
Iš viso100

Nenori kunigų agitacijos, už ką balsuoti

Būdami katalikais dauguma lietuvių vis tik nepageidauja, kad dvasininkai jiems per mišias patarinėtų, už ką balsuoti rinkimuose.

Kaip žinoma, pernai gruodį Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas paragino tikinčiuosius savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko ilginimo.

Kauno arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius žengė dar toliau ir pasiūlė bažnyčių skelbimo lentose skelbti priešingai Katalikų Bažnyčios pozicijai balsavusių politikų pavardes, kai Seime balsuojama, ar liberalizuoti alkoholio prekybą, leisti ar drausti abortus, taip pat ar sudaryti sąlygas lytinių ląstelių donorystei bei embrionų šaldymui.

Prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus 2009-ųjų gegužę Lietuvos vyskupai taip pat buvo išplatinę kreipimąsi, kuriuo į EP siūlė rinkti politikus, pasiryžusius „ginti šeimą, tėvų religiją ir tautinę kultūrą“, nors neigė, jog šiuo raginimu galėtų būti išsakyta parama valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).

Tačiau, gyventojų nuomone, kunigai neturėtų agituoti, už ką balsuoti rinkimuose. Klausiami, ar kunigai turėtų per mišias agituoti už konkrečią politinę partiją ar judėjimą, neigiamai atsakė 89,8 proc. žmonių, teigiamai – tik 3,5 proc, dar 6,7 proc. savo nuomonės neturėjo.

Jūsų nuomone, ar turėtų kunigai per mišias agituoti už konkrečią politinę partiją ar judėjimą? (proc.)
Taip 3,5      
Ne89,8
Nežino/ neatsakė6,7
Iš viso100

Bažnyčia neturėtų dalyvauti formuojant šeimos ir lytinio švietimo politiką

Lietuvos gyventojai ne tik nepageidauja dvasininkų patarimo, kam atiduoti balsą, bet nenori, ir kad Bažnyčia dalyvautų valstybiniu lygiu formuojant šeimos ar lytinio švietimo politiką.

Į klausimą, ar Bažnyčia turėtų dalyvauti formuojant šeimos politiką, neigiamai atsakė 64,6 proc. apklaustųjų, Bažnyčios dalyvavimo lytinio švietimo politikos formavime nepageidauja 66,5 proc. žmonių.

Kaip manote, ar Bažnyčia turėtų dalyvauti valstybiniu lygiu formuojant šeimos politiką? (proc.)
Taip 22,8          
Ne64,6
Nežino/ neatsakė12,6
Iš viso100

Kad Katalikų Bažnyčia galėtų pagelbėti politikams šeimos politikos reikaluose, manė 22,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o matyti jos indėlį lytinio švietimo politikoje norėtų 19,7 proc. žmonių.

Ar Bažnyčia turėtų dalyvauti valstybiniu lygiu formuojant lytinio švietimo politiką? (proc.)
Taip19,7       
Ne 66,5           
Nežino/neatsakė13,8
Iš viso100

P.Subačius: Bažnyčia neturi siekių formuoti politiką

Bažnyčios istorikas, Vilniaus universiteto docentas P. Subačius, komentuodamas apklausos rezultatus, sako, kad iš esmės pirmiausia reikia apibrėžti politikos sąvoką. Pasak jo, jokiuose Bažnyčios dokumentuose nėra išreikšta siekio ar bent bandymo formuoti politikos, tačiau Bažnyčia, kaip didelės visuomenės grupės atstovė, turi teisę išreikšti savo nuomonę ir išsakyti savo lūkesčius.

„Aš galiu atsiprašyti už tokį pareiškimą, bet visi žmonės, kurie mano, kad kokia nors visuomenės grupė neturi teisės ar nėra gerai, kad ji išreiškia savo nuomonę, tai jiems tiesiog yra problemų su demokratijos suvokimu, ką rodo daugybė apklausų ir tyrimų. Pokomunistinėse ar pokolonijinėse valstybėse, kaip aš būčiau labiau linkęs vadinti, su demokratijos suvokimu yra labai didelių problemų. Jeigu kalbame apie nuomonės reiškimą, tai galbūt yra žmonių, kurie nenorėtų, kad koks nors visuomenės sluoksnis turėtų savo nuomonę, ją sakytų, bet taip galvoti yra nedemokratiška“, - teigia P. Subačius.

Tačiau P. Subačius sako, kad apskritai statistika ir sociologinės apklausos yra melo rūšis, mat kaip suformuluosi klausimą, tokį ir atsakymą gausi. Vis tik, jo nuomone, „Spinter tyrimų“ apklausos rezultatai, kurie liudija, kad praktikuojančių katalikų skaičius beveik sutampa su manančiais, jog Bažnyčia turėtų dalyvauti formuojant šeimos ar lytinio švietimo politiką, yra džiuginantys.

„Tai, kad praktikuojančių žmonių skaičius beveik sutampa su tų, kurie atsako pozityviai net ir į tokį ne visai korektišką klausimą, tai sakyčiau yra labai geras požymis ir neblogas rezultatas. Iš tiesų Bažnyčia turi pretenziją, išplaukiančią iš tikėjimo tiesų, žmonėms, kurie laiko save bendruomenės nariais, duoti nurodymų moralės ir etikos klausimais. Ir kai kurie iš tų nurodymų tikintiems žmonėms yra privalomi“, - pasakojo pašnekovas.

Klausiamas, kaip vertina faktą, jog apskritai didžioji visuomenės dalis nepritaria prieš rinkimus kartais pasitaikantiems agitacijos atvejams iš sakyklų, P. Subačius atkreipė dėmesį į, jo nuomone, susidariusį paradoksą. Pasak P. Subačiaus, jeigu didžioji visuomenės dalis yra nepraktikuojantys katalikai ir bažnyčioje lankosi ypatingomis progomis, tai jie negali tiksliai žinoti, ar pamokslų metu sakoma agitacija, ar ne.

„Tai liudija tam tikrą mūsų visuomenės nebrandumą. Žinote, jeigu tai būtų gana brandžioje visuomenėje, tai į tokį klausimą labai didelis procentas žmonių būtų atsakęs „nežinau“. Nes žmogus, kuris nesilanko bažnyčioje ir nėra tų pamokslų girdėjęs arba yra girdėjęs fragmentiškai kelis kartus gyvenime per kieno nors vestuves ar panašiai, tai jei jis būtų bent kiek sąžiningas ir sąmoningas, jis pirmiausia sakytų „nežinau“, nes tos situacijos jis nepažįsta“, - svarstė Bažnyčios istorikas.

„Bet šiaip tas atsakymas yra labai normalus: šiuo atveju tik labai nedidelė visuomenės dalis mano, kad dvasininkai turėtų aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Nors Bažnyčia nėra demokratinė organizacija, bet ir joje yra tam tikra nuomonių įvairovė, tad nėra jokia paslaptis, kad Bažnyčioje yra vienas kitas dvasininkas bei kiek daugiau pasauliečių, kurie dėl tradicijos, kitų dalykų ar laikydami, kad kunigai vidutiniškai yra sąžiningesni už kitus profesionalus, mano, jog dvasininkai galėtų aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime. Magisteriumo nuostata, ne vieną kartą patvirtinta Lietuvos vyskupų konferencijos įvairiais ir viešais pareiškimais bei vidiniai draudimais, sako, kad yra visiškai nepriimtina naudoti sakyklą politinei agitacijai“, - reziumavo pašnekovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 12 – 20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!