Pirmadienį baigiasi terminas, iki kada skyriai ir kitos TS-LKD institucijos turi galimybę kelti kandidatus į partijos vadovo postą, tačiau iškeltieji kandidatai dar turės pareikšti, ar sutinka siekti vadovauti partijai.
Pagrindiniais kandidatais vadovauti partijai laikomi A. Kubilius ir I. Degutienė, tačiau nėra aišku, ar Seimo pirmininkė sutiks rungtis dėl TS-LKD pirmininko posto.
Kaip šeštadienį vykusiame Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos tarybos posėdyje kalbėjo Seimo vicepirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius, jo žiniomis, I. Degutienė sutiktų kandidatuoti, jeigu turėtų pakankamą palaikymą.
„Dėl I. Degutienės, kiek aš žinau, ji yra pasakiusi, kad ji kandidatuos, sutiks, jeigu bus pakankama parama. Tai yra ji nenorės kandidatuoti vien dėl to, kad kandidatuotų ir praloštų, turbūt taip reikia suprasti“, - teigė Č. V. Stankevičius.
Krikdemai iš viso nutarė iškelti tris kandidatus: A. Kubilių, I. Degutienę ir V. Stundį, tuo tarpu Tautininkų frakcijos taryba rungtis dėl vadovo posto pasiūlė I. Degutienei bei G. Songailai.
Nuo I. Degutienės apsisprendimo priklausys V. Stundžio elgsena. Seimo narys šeštadienį pareiškė, kad tuo atveju, jei Seimo pirmininkė sutiks būti kandidate, jis į pirmininkus nesiverš, tačiau jai atsisakius, į rinkimus V. Stundys eis, mat nenori, jog TS-LKD pirmininko rinkimai būtų panašūs į Kazachstano prezidento rinkimus.
„Jeigu Irena eina į rinkimus, aš nemanau, kad kas nors iš mūsų bendrijos turėtų jai trukdyti ir siūlyti dar alternatyvų trečią kelią. Nes tai yra svarbu, partija matytų ryškius, aiškius lyderius“, - krikdemų bendrijos tarybos posėdyje sakė V. Stundys.
„Jeigu I. Degutienė atsisako, tada išeina Kazachstano variantas. Tai kam mums reikia Kazachstano varianto?“, - svarstė ir kitas Seimo narys Petras Luomanas, kuris teigė manąs, jog I. Degutienei atsisakius rungtis dėl pirmininko posto, dėl jo privalėtų kovoti V. Stundys.
Pirmininkas TS-LKD renkamas dvejų metų kadencijai. A. Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.