Be to, pasak Vyriausybės atstovo, Katedros aikštės teritorija nėra detaliai suplanuota, tad neaišku, kuri teritorijos dalis kam priklauso.
Už sutarties sudarymą su Vilniaus arkivyskupijos kurija balsavo 10 tarybos narių, 10 miesto atstovų buvo prieš šį sprendimą, 14 balsuodami susilaikė ir 2 tarybos nariai nutarė nebalsuoti.
Vyriausybės atstovui J. Jurkevičiui išsakius poziciją, Vilniaus meras Raimundas Alekna dar bandė ginčytis, tačiau Vilniečių frakcijos atstovas Kęstas Nėnius tuomet pasiūlė gerbti Katedros aikštės sakralumą be sutarties.
„Su sutartimi būtų dar geriau“, - juokavo R. Alekna, bet sutarčiai ėmė prieštarauti ir kiti savivaldybės tarybos atstovai. Pavyzdžiui, Jūratė Žeimienė priminė, kad, Vyriausybės atstovo nuomone, sudaręs tokią sutartį meras viršytų įgaliojimus. Pasak politikės, tokį poelgį leidusi miesto taryba tuomet taip pat viršytų savuosius įgaliojimus.
J.Žeimienės nuomone, Katedros aikštės sakralumą galima užtikrinti pasitelkus viešosios tvarkos taisykles, tad sutartis tam nebūtina.
Liberalcentristas Regimantas Čiupaila savo ruožtu dar pridūrė, kad nesant aiškaus sutarimo, kuri Katedros aikštės teritorijos dalis kam priklauso, bei neišsiaiškinus, kokios yra aikštės ribos, nebūtų žinoma, kur baigtųsi šio sakralumo užtikrinimo ribos.
Bendradarbiavimo sutarties projekte buvo numatoma, jog Vilniaus arkivyskupijai leidžiant Katedros aikštėje galėtų vykti tik sielovadiniai, valstybinės reikšmės renginiai, Vilniaus miesto šventės, klasikinės arba rimtosios muzikos koncertai bei kiti pavieniai renginiai, kurie būtų įvertinami kiekvienu atskiru atveju.
Sutarties projekte taip pat buvo nurodoma, kad tradicinių švenčių ar mugių metu, tiksliai nustatytose vietose Katedros aikštėje gali būti prekiaujama rankdarbiais, amatininkų bei etnografiniais dirbiniais, tuo tarpu prekyba alkoholiu, tabako gaminiais, jų reklama, komercinė ir politinė reklama bei kita veikla, pažeidžianti sakralumą, būtų draudžiama.
Katedros aikštėje norimo rengti renginio organizatoriai būtų privalėję gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą, tačiau jis nebūtų buvęs išduodamas, jeigu renginiui savo sutikimo raštu nepareikštų Vilniaus arkivyskupijos kurija. Dokumente, be kita ko, buvo nurodoma, jog „Katedros aikštėje leidžiami tik tokie renginiai, kurie neprieštarauja krikščioniškai moralei ir dorovei, neįžeidžia tikinčiųjų jausmų”.
Tokiu būdu arkivyskupija iš esmės būtų turėjusi visas priemones teisiškai blokuoti bet kokius renginius Katedros aikštėje, jeigu jie atrodys prieštaraujantys krikščioniškai moralei ar dorovei.
DELFI primena, kad Katedros aikštė yra dalis Vilniaus arkikatedros šventoriaus dalis, tačiau jos priklausomybė yra triguba – aikštė taip pat priklauso ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai bei savivaldybei. Tad, pavyzdžiui, remontuojant aikštę už tai atsakinga minėtoji direkcija, už sniego nukasimą – direkcijos pasamdyta bendrovė, renginiams leidimą išduoda savivaldybės administracija, suderinusi su kurija.
Šiuo metu Katedros aikštėje rengiami renginiai taip pat derinami su Vilniaus arkivyskupijos kurija, tačiau iki šiol nėra teisiškai nustatyta, kokie renginiai vykti gali, o kokie ne, taip pat kildavo ginčų dėl teisinio sprendimų pagrįstumo. Lietuva, be kita ko, yra pasirašiusi sutartį su šv. Sostu, kurioje įtvirtinta sakralių objektų apsauga.