Pirmadienį centras paskelbė pokomunistinių šalių demokratijos brandumo 2004 m. apžvalgą. Apžvalgoje Lietuva užima 6-ą vietą. Pagal septynių balų vertinimo sistemą, kai 7 yra žemiausias, o 1 - aukščiausias įvertinimas, Lietuvos balų vidurkis yra 2,13. Pirmą vietą dalijasi Lenkija ir Slovėnija, gavusios po 1,75 balo; Estija - trečioje vietoje (1,92 balo).

Įsitvirtinusios demokratijos grupėje Lietuvą dar lenkia Vengrija ir Slovakija, po Lietuvos liko Latvija ir Čekija.

Pristatydamas 2004 m. apžvalgą, "Freedom House" pažymi, kad, išskyrus Baltijos šalis, Rusijos ir kitų posovietinių valstybių politinės reformos atsilieka nuo Europos. Pasak analitinio centro, Europos Sąjungos išsiplėtimas gegužės 1 d. įteisino naują skilimą tarp stabilių, demokratiškų Vidurio Europos ir Baltijos valstybių ir silpnesnių šalių, kurių demokratinė raida atsilieka.

Demokratijos brandumą "Freedom House" vertina pagal šešias kategorijas: rinkimų procesą; pilietinę visuomenę; nepriklausomą žiniasklaidą; valdymą; korupciją; Konstitucijos, įstatymų leidybos ir teisės sistemą. Bendras balas išvedamas iš atskirų kategorijų vertinimo.

Per paskutinius metus Rusijos balai sumažėjo penkiose iš šešių kategorijų. Azerbaidžano, Moldovos ir Ukrainos įvertinimas pablogėjo keturiose kategorijose.

"Freedom House" teigia, kad ypač Rusija "suka vis labiau autoritarine kryptimi". Ta pati tendencija jaučiama ir regione, kuriame išlieka "visuotinė Rusijos įtaka".

Bulgarija (3,25) ir Rumunija (3,58) yra iš dalies įsitvirtinusių demokratijų grupėje. Ukraina ir Moldova (po 4,88) yra žemesnės pereinamųjų vyriausybių grupės apačioje. Iš dalies įsitvirtinusių režimų grupėje pirma - Armėnija (5,0) ir Rusija (5,25). Paskutinėje įsitvirtinusių autoritarinių režimų grupėje - keturios valstybės: Kazachija (6,25); Uzbekija (6,46); Baltarusija (6,54); Turkmėnija (6,88).

2004 m. demokratijos brandumo apžvalga ir atskirų šalių padėties analizė skelbiama "Freedom House" interneto puslapyje www. Freedomhouse.org.