A.Brazauskas ir I.Emsis aptarė darbą gynybos srityje

Netoli Šiaulių esančiuose Zokniuose pirmadienį susitikę Lietuvos ir Latvijos premjerai Algirdas Brazauskas ir Indulis Emsis aptarė dvišalio bei regioninio bendradarbiavimo klausimus, susipažino su Baltijos šalių oro erdvės apsauga.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Lietuvos ir Latvijos premjerams buvo pristatyta Zoknių bazė, papasakota apie tarptautinio greitojo reagavimo padalinio patruliavimą oro erdvėje. A.Brazauskas ir I.Emsis taip pat lankėsi NATO greitojo reagavimo padalinyje bei stebėjo, kaip kyla NATO lėktuvai iš Zoknių oro uosto.

Nuo kovo pabaigos Zoknių aerodrome dislokuotas NATO greitojo oro reagavimo pajėgų junginys - 4 Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai "F-16" - atlieka "oro policijos" funkcijas virš trijų Baltijos šalių.

Darbo pietų metu A.Brazauskas paprašė Latvijos greičiau apsispręsti dėl Lietuvos pasiūlymo Karmėlavoje netoli Kauno įsteigti NATO Vadovavimo ir informavimo centrą. Ten jau veikia Regioninis oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras, kuris buvo įkurtas vykdant trišalį Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo projektą BALTNET.

Premjerų susitikime buvo diskutuota ir apie geležinkelio projekto "Rail Baltica" vykdymo eigą.

Pasak pranešimo spaudai, norint sėkmingai vykdyti "Rail Baltica" tvarkaraštį, svarbu nustatyti galutinį maršrutą bei sienų kirtimo taškus. Lietuva jau yra apsisprendusi dėl maršruto ir sienos kirtimo taškų, tuo tarpu latviai dar to nėra padarę.

A.Brazauskas paragino imtis aktyvesnių veiksmų, nes Lietuva negali pradėti parengiamųjų ir projektavimo darbų, o vėlavimas nukels projekto įgyvendinimą į ateitį. Latvijos premjeras pažadėjo, kad jo šalis visus reikiamus sprendimus priims kaip galima greičiau.

A.Brazauskas taip pat iškėlė klausimą dėl Rygos uosto taikomų rinkliavų. Pradėjusi dirbti keltų linijoje "Ryga-Liubekas" bendrovė "Lisco Baltic Service" kaip ir kitos kompanijos gavo 95 proc. nuolaidas uosto rinkliavų mokesčiams.

Anot Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnybos, nuo šių metų balandžio 1-osios Rygos uostas, nieko nepaaiškinęs, taikytas nuolaidas paliko tik vienintelei latvių kompanijai "Riga Sea Line". Susitikime buvo išreikšta viltis, kad ir Lietuvos įmonei nebus sudaromos diskriminacinės sąlygos dirbti Rygos uoste.

Savo ruožtu I.Emsis kreipėsi į A.Brazauską dėl Lietuvos skolos už okupacijos laikų Latvijos pagalbą išlaikant ambasadą Vašingtone. A.Brazauskas sakė, kad ši skola turi būti pripažinta ir grąžinta.

1981-1991 metais Lietuvos ambasada Vašingtone kasmet gaudavo iš Latvijos ambasados maždaug po 145 tūkst. JAV dolerių. Susikaupusią skolą latviai prilygino 1,5 mln. dolerių (maždaug 4,2 mln. litų pagal dabartinį kursą).