„Per tuos dvejus metus, kurie praėjo nuo ankstesnio mitingo, Vyriausybė visą dėmesį skyrė verslui, visos lengvatos bus skirtos jam: sumažintas pelno mokestis, kai kuriems sektoriams mažėjo pridėtinės vertės mokestis (PVM). Todėl, mūsų nuomone, dabar turėtų būti atsižvelgta į paprastą žmogų ir lengvatos suteikiamos paprastiems žmonėms, kad jie galėtų pajusti, jog krizė tikrai pasibaigė. Kol iki Seimo rinkimų buvo pakankamai didelis laikotarpis, valdžia daugiau tenkino rėmėjų poreikius, gal dabar, mes tikimės, ji atsigręš į rinkėjus, kurie už juos balsuos“, – žurnalistams per mitingą kalbėjo vienas jo organizatorių Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Profsąjungos turi ir patarimų valdžiai, iš kur gauti pinigų jų reikalavimams įgyvendinti: padidinti pelno mokestį įmonėms, labiau apmokestinti dividendus, įvesti progresinius mokesčius.
„2010 m. – krizės metais – įmonių pelnas buvo beveik 6 mlrd. Lt, taigi jeigu pelno mokestis nebūtų sumažintas nuo 20 proc. iki 15 proc., tai būtų 300 mln. Lt, iš kurių būtų galima grąžinti dalį pensijų“, – skaičiavo profsąjungos lyderis.
A. Černiausko neįtikina ir valdžios bei kai kurių verslo atstovų tvirtinimai, kad Lietuva yra nepajėgi turėti didesnės nei maždaug 680 Lt po mokesčių minimalios algos.
„Pažiūrėkime į tą pačią Latviją, kurioje situacija yra tikrai sunkesnė, tačiau minimalus darbo užmokestis jau yra didesnis ir vėl beveik 100 Lt didinamas“, – dėstė jis.
Reikalavimus nunešė į tuščią Vyriausybę
Be jau minėtų reikalavimų, mitinguotojai pasisako už sumažintų pensijų kompensavimą, mažesnį PVM spaudos leidiniams.
Visi raštu išdėstyti reikalavimai šeštadienį buvo nunešti į tuščią Vyriausybės pastatą. A. Černiauskas vylėsi, kad iki rudens jie bus pradėti vykdyti.
Profsąjungoms jau ne vienerius metus nepavyksta pasiekti minimalaus atlyginimo didinimo, jie piktinasi, kad valdžia vilkina šį sprendimą.
„Mūsų valžia galvoja, kad per mėnesį galima pragyventi už 800 Lt „ant popieriaus“. Ar mes galime pareikalauti, kad mes irgi norime geriau gyventi, rūpintis savo šeimomis? Tik nuo mūsų ryžto ir susikaupimo priklausys laukiami rezultatai. Premjeras aiškina, kad krizė jau pasibaigusi, mes pirmieji turime tai pajusti, mes esame tie, kurie turi gauti tai, ko nusipelnė – geresnį gyvenimą“, – nuo scenos į susirinkusius kreipėsi profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Jos teigimu, į mitingą atvyko atstovai iš Klaipėdos, Visagino, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės ir kitų Lietuvos miestų.
„Pernai pašto įkainiai spaudai buvo padidinti 60 proc., popierius pabrango 20 proc., pridėtinės vertės mokestis dar 2009 m. nuo 5 proc. padidintas iki 21 proc. ir yra vienas didžiausių Europoje. Mūsų kolegos yra netekę maždaug pusės pajamų, taigi mūsų kolegos rajonuose dirba už minimalią algą, kai kas ir už mažiau, tik būna gėda prisipažinti“, – DELFI apie spaudos problemas sakė prie mitingo prisidėjusios Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Mitinguotojai – be didelės aistros reikalauti
Nors profsąjungų lyderiai aštriai pasisakinėja apie problemas, tačiau į mitingą susirinkę žmonės vangiai reiškė nepasitenkinimą – žygiuojant Gedimino prospektu vos keletą kartų šūktelėjo „Gėda“, o pasiekus aikštę prie Vyriausybės net buvo raginami renginio vedėjo garsiau reaguoti į pasisveikinimą.
Minios balsas garsiau girdėjo tik tada, kai buvo skaitomi mitingo reikalavimai. Nors leidimas lieti pasipiktinimą valdžios politika buvo išduotas iki 15 val., mitinguotojai pradėjo skirstytis apie 14 val.
Didžiausia dalis susirinkusiųjų – vidutinio amžiaus ir vyresni.
Kaip ir kitais atvejais, minioje galima buvo matyti socialdemokratų, Tautos ateities forumo ir socialistinio liaudies fronto atstovus.
Minimali alga – 1500 Lt
Į mitingą iš Kuršėnų kartu su kolegomis atvykusi profsąjungietė Rasa yra įsitikinusi, kad minimalus atlyginimas turėtų būti bent 1500 Lt per mėnesį.
„Minimali alga turi būti 1500 Lt. Mūsų vaikų darželyje yra žmonių, kurie per mėnesį gauna 600 Lt, pabandykite su tiek išgyventi. Mes esame pripratę tylėti, lietuviai tokie yra, jeigu daugiau protestuotume, gal kas nors ir atsižvelgtų“, – DELFI sakė moteris.
Tikėjosi prabilsiant Vyriausybės sąžinę
„Mes esame pensininkai iš Kauno, atvažiavome todėl, kad pajudintume Vyriausybę, kad prabiltų jos sąžinė ir ji grąžintų neišmokėtas pensijas. Gana jiems tyčiotis iš mūsų“, - DELFI savo tikslą mitinge dėstė 74-erių Levutė.
Jai pritarė ir kartu atvykęs Saulius: „Tiek Lietuva prisiskolino – 40 mlrd.Lt, nejaugi iš šios sumos pensininkams nebuvo galima keliolika milijonų skirti ir grąžinti pinigus“.
A.Kubilius: profsąjungos protestuoja prieš savo pačių sprendimus
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu teigia, kad profsąjungos pačios pasirašė Nacionalinį susitarimą, kuriame numatomas pensijų sumažinimas dvejiems metams, praneša BNS.
"Jos padėję parašus. Dėl to protestuoti - taip išeina, kad protestuojama prieš savo pačių sprendimus. Jos reikalauti turėtų iš savęs, nes pasirašė Nacionalinį susitarimą. Sumažinimo galiojimas baigsis šių metų pabaigoje, dėl to nebereikia reikalauti", - teigė A.Kubilius.
"Dėl minimalaus atlyginimo - kaip aš suprantu, ir darbdaviai, ir didelė dalis profesinių sąjungų mato tokias galimybes privačiame sektoriuje minimalias algas didinti. Kodėl jie to nedaro, aš nelabai suprantu. (...) O valstybės sektoriuje mes tikrai negalime skubėti", - sakė jis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad mitinguotojų reikalavimai pagrįsti ir suprantami, bet juos sunku įgyvendinti dėl biudžeto galimybių.
"Pirmiausia reikia sėsti trišalei tarybai ir visiems susitarti, ar yra galimybės didinti minimalią algą. (...) Tas noras yra pagrįstas, tik ar jis realus", - kalbėjo ji.
Keliems protestuotojams – vienas policininkas
Vilniaus miesto savivaldybė profsąjungoms buvo leidusi į mitingą sukviesti maždaug 2,5 tūkst. žmonių. A. Černiausko nuomone, savo nepasitenkinimą atėjo išsakyti 2-3 tūkst., policija priskaičiuoja maždaug 1,5 tūkst. žmonių.
Tačiau policijos pajėgos buvo galingos – skirtingais duomenimis, mitinguotojus prižiūrėjo ir Seimą bei Vyriausybę saugojo 300-500 policijos pareigūnų, renginio prieigose budėjo policijos automobiliai, į pagalbą buvo pasitelkta raitoji policija.
Neoficialiais duomenimis, esant reikalui, prisidėti prie šių pajėgų buvo pasirengę dar keli šimtai pareigūnų.
Sulaikytas vienas asmuo
Nuo pat ryto Vyriausybės ir Seimo pastatai buvo aptverti metalinėmis tvorelėmis ir juostomis „STOP policija“.
Policija pranešė, kad renginys vyksta be ypatingų incidentų. Renginio pradžioje buvo sulaikytas vienas asmuo, padaręs administracinį pažeidimą - viešoje vietoje vartojęs alkoholį arba viešoje vietoje pasirodęs girtas.
Pareigūnai DELFI patikslino, kad pilietis gėrė alų Lukiškių aikštėje ir ketino prisijungti prie eisenos. Pilietis pristatytas į policijos komisariatą.
DELFI primena, kad šis mitingas turėjo vykti vasario 19 d., tačiau Vilniaus miesto savivaldybė dėl gedulo po poeto Justino marcinkevičiaus mirties, leidimą atšaukė. Ši miesto valdžios sprendimą profsjąjungos apskundė teismui.
Anksčiau profsąjungos buvo prašiusios leisti mitinguoti sausio 16 d., tačiau leidimo negavo. Prieš dvejus metus tą pačią dieną vykęs mitingas baigėsi riaušėmis, per kurias dužo Seimo langai.