Atsakydamas į DELFI skaitytojų klausimus V. Paulikas aiškino, kad saugos ir reaktorių stabdymo sistemos Japonijoje suveikė kaip ir buvo numatyta - įvykus žemės drebėjimui, reaktoriai buvo sustabdyti. „Tačiau vėliau užklupęs cunamis sugadino elektros tiekimo linijas, todėl ir sutriko likutinės šilumos aušinimas. Tai šiuo metu ir sudaro pagrindinę problemą atominėje elektrinėje. Dėl to trijų reaktorių aktyviąją zoną būtina aušinti, tam naudojami mobilūs generatoriai“, - kalbėjo specialistas.
Kol kas sunku pasakyti, kiek laiko prireiks procesams suvaldyti - tai gali tęstis kelias savaites ar ilgiau.
V. Pauliko žiniomis, panašu, kad visuose trijuose AE reaktoriuose pažeistas radioaktyvus kuras.
Pasak jo, dabar pagrindinis tikslas - užtikrinti elektros energijos tiekimą ir panaudoto branduolinio kuro aušinimą.
„Pats blogiausias scenarijus būtų, jei nepavyktų aušinti likusio kuro - jis išsilydytų, lydymosi metu iš ten esančio vandens vėl skirtųsi vandenilis. Dėl to gali vykti pakartotiniai vandenilio sprogimai - panašūs, kokie jau buvo. Išsilydžiusiame kure gali susidaryti sąlygos branduolinei reakcijai įvykti. Tai pats pesimistiškiausias scenarijus“, - aiškino VATESI departamento vadovas.
Visgi, V. Pauliko teigimu, kadangi reaktoriai buvo sustabdyti, branduolinio sprogimo tikimybė turėtų būti labai maža - daroma viskas, kad taip neįvyktų.
Radioaktyvus debesis išsisklaido atmosferoje
„Radioaktyvus debesis kol kas sklinda lokaliai Japonijos teritorijoje, vėjas jį neša į Ramųjį vandenyną, atmosferoje debesis prasiskiedžia, išsisklaido ir praktiškai jokio poveikio Lietuvos teritorijoje nebus. Visi dabartiniai vertinimai rodo, kad juntamo jonizuojančios spinduliuotės poveikio Lietuvos teritorijoje nėra“, - tikino V. Paulikas.
Pasak V. Pauliko, pranešama, kad ir aplinkinės šalys - Korėja, Kinija, Taivanas - nepraneša apie kažkokias specialiąsias priemones ir nekelia panikos. Manoma, kad kol kas radionuklidų išmetimai greičiausiai nepasieks ir JAV - prieš porą dienų tą konstatavo JAV Branduolinės saugos reguliavimo institucija.
Yra nustatyta, kad normaliomis sąlygomis žmogus turėtų gauti ne daugiau kaip 1 milisivertą nuo visų šaltinių per visus metus. Milisivertas - matas, kuriuo matuojamas jonizuojančios spinduliuotės lygis aplinkoje.
Didelės siverto dozės organizme sukelia pakitimus - tai gali būti genetiniai pakitimai, vėžiniai susirgimai, nudegimai ir pan.
V. Paulikas ramino, kad tokio pobūdžio avarijų neturėtų įvykti Ignalinos atominėje elektrinėje: abu Ignalinos reaktoriai jau yra sustabdyti, iš pirmojo reaktoriaus netgi iškrautas branduolinis kuras. Kartu jis akcentavo, kad Japonijos atvejo negalima lyginti su Černobylio katastrofa - iš esmės tai visiškai skirtingi atvejai.