Anot jo, nei buvusių sprogimų apimtys, nei meteorologinės sąlygos nežada mums nieko pikta. Tačiau kaip japonams pavyks suvaldyti situaciją ir kokias pasekmes avarija turės pačiai Japonijai – kitas klausimas.
Avariją Japonijoje reikia lyginti ne su Černobyliu, o su 1979 m. avarija Amerikoje
Anot A. Mastausko, radioaktyvių dalelių pernaša priklauso nuo išmetimo į atmosferą aukščio, nuo gamtos sąlygų, vėjo stiprumo ir krypties. Černobylio avarijos pasekmes jautė šalys, kurios buvo toliau nei 1000 km nuo Černobylio. Tačiau Japonijos sprogimų atveju išmetimai yra lokalaus pobūdžio, apima pačią elektrinę ir šalia esančias teritorijas – juk ir gyventojai evakuoti tik 20 km spinduliu nuo elektrinės.
Anot specialisto, reaktoriai šiose elektrinėse yra skirtingo tipo: tiek apsauginiais barjerais, tiek papildomomis medžiagomis, kurios naudojamos reaktoriaus valdymui. „Japonijos sprogimą labiau galėtume palyginti su 1979 m. JAV Trijų mylių salos AE įvykusia avarija, kurios pasekmės buvo taip pat lokalios ir išmetimai panašūs, kokie dabar yra Japonijoje“, - sakė konferencijos svečias.
Japonai labiausiai baiminasi dėl radioaktyvaus jodo ir cezio
Černobylio atominės elektrinės avarijos metu Lietuva taip pat labiausiai nukentėjo nuo radioaktyvaus jodo ir cezio. Su krituliais iškrito ir šiek tiek radioaktyvaus stroncio.
„Ir šiandien įtaką gyventojų apšvitai gali turėti radioaktyvus cezis, kurio mes randame tiek dirvožemyje, tiek grybuose, tiek miško uogose, ypač tose teritorijose, kurios labiau nukentėjo po avarijos. Tačiau jų kiekiai neviršija nustatytų Lietuvoje lygių. Radioaktyvaus cezio, kuris nusėdo Lietuvoje po Černobylio avarijos, kiekis per pusę sumažės tik per 30 metų nuo avarijos, o visai suskils tik po kelių šimtų metų“, - aiškino A. Mastauskas.
Tačiau radioaktyvių elementų iš Japonijos, anot jo, lietuviai neturėtų baimintis. Informacija tiek iš Japonijos Vyriausybės, tiek iš Tarptautinės atominės energijos agentūros bei Europos Komisijos byloja, kad esami išmetimai Lietuvos pasiekti negali. Lietuvai nepavojinga nei pati sprogimo apimtis, nei dabartinės meteorologinės sąlygos.
Nepaisant specialisto patikinimų, vienas po kito pylėsi skaitytojų klausimai apie tai, kaip apsisaugoti nuo radiacijos, ar vaistinėse visiems užteks jodo preparatų. A. Maslauskas paminėjo, kad ir jo vadovaujamas centras kasdien sulaukia klausimų, ar galima vaikus leisti į lauką ir pan. DELFI svečias patikino, kad nuolat matuojamas radiacijos fonas Lietuvoje yra nepakitęs, o pastebėjus pokyčius gyventojai būtų nedelsiant informuoti. Pirkti jodo jis taip pat nerekomendavo.
„Jeigu skydliaukę pripildai neradioaktyvaus jodo, jis blokuoja radioaktyvų jodą. Bet tai daroma tik tais atvejais, kai prognozuojama, kad radioaktyvaus jodo kiekiai atitinkamoje teritorijoje viršys leistinus lygius ir tik prieš įvykstant avarijai bei po avarijos pirmomis dviem valandomis“, - aiškino specialistas.
Avarijos teritorijos tarša paaiškės tik po tyrimų
Visgi A. Mastauskas prisipažino, kad šiuo metu nevyktų į avarijos zona paskelbtas Japonijos teritorijas kaip turistas ar bent jau labai akylai sektų informaciją apie galimus pokyčius atominėse elektrinėse.
„Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra ir kuo ji didesnė, tuo pavojingesnė tiek žmogui, tiek kitoms biologinėms struktūroms. Kaip avarija paveiks teritoriją, į šį klausimą turės atsakyti Japonijos atsakingos institucijos. Pirmiausia, būtina atlikti detalius tyrimus: kiek realiai, kokiais radionuklidais, kokios teritorijos yra užterštos. Nuo to priklauso, kokios apsauginės priemonės bus taikomos. Tik kai stabilizuosis situacija ir bus ištirta tarša, bus galima pasakyti, kaip sprogimo vietos teritorijos toliau bus naudojamos“, - įsitikinęs specialistas.
A. Mastausko manymu, Japonijos vyriausybė radiacijos nutekėjimo tikrai neslepia nuo pasaulio. Juolab kad slėpti nėra prasmės – aplinkinės šalys iškart pastebėtų padidėjusį radiacijos foną. Be to, tai, ką pateikia Japonijos Vyriausybė, kol kas atitinka ir užsienio specialistų nuomonę, ir priemonės, kurias ji taiko, atitinka skleidžiamos informacijos turinį.
Paklaustas, ar tikrai, kaip rašoma, nepavyksta dar 6 reaktorių aušinimas, specialistas teigė neturįs apie tai informacijos, tačiau teoriškai tai įmanoma. Praktiškai gali būti, kad aušinimo sistemos pažeistos ir kituose reaktoriuose, todėl tolesnė situacijos eiga priklausys nuo to, ar pavyks Japonijos specialistams stabilizuoti padėtį, kad pradėtų normaliai veikti aušinimo sistemos visuose blokuose.
„Atominėje elektrinėje, kur vyksta avarijos, visų reaktorių veikla šiuo metu yra sustabdyta apskritai. Juose ir sustabdytuose skilimo procesai vyksta ir šiluma yra gaminami, dėl to ir svarbu yra, kad aušinimo sistemos gerai veiktų, kad neįvyktų daugiau sprogimų“, - sakė DELFI svečias.
A. Mastauskas teigė tikintis, kad japonas dėl jų specialistų kompetencijos, pavyks suvaldyti situaciją ir didesnė avarija neįvyks. Jei vis dėlto nepavyktų išvengti sprogimų ir kituose reaktoriuose, greičiausiai jie būtų tokio pat lokalaus pobūdžio.
Kaip atpažinti radiacijos poveikį
Radiacijos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo dozės bei apšvitos pobūdžio. Jei žmogus gauna didelę radiacijos dozę, ji gali pažeisti atskirus organus, pavyzdžiui, kataraktą, sukelti odos nudegimus, sterilizaciją. Mažosios apšvitos dozėse gali sukelti genetinius pakitimus organizme, kuriuos pajus ateinančios kartos, bei pakitimus ląstelėse bei organuose, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus.
„Žmogus jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nejaučia. Ji nei užuodžiama, nei kaip nors kitaip pajaučiama. Poveikis sveikatai įvertinamas tik atlikus atitinkamus tyrimus ir išsiaiškinus negalavimo priežastis. Vieni jautriausių tyrimų, vertinant apšvitą, yra biologinės dozimetrijos metodai, kai tiriami chromosomų pakitimai“, - aiškino specialistas.
Būdingi negalavimai, gavus tam tikrą radiacijos dozę, yra pykinimas, vėmimas, odos paraudimai, kraujavimas iš vidaus organų.