Dar šį savaitgalį žmonės gali pildyti visuotinio surašymo anketas internete. Balandį likusiuosius surašinėtojai lankys namuose. Pamatysime, kaip per 10 metų nuo paskutinio surašymo pasikeitė šalies veidas: kiek žmonių iš tiesų emigravo, iš ko gyvena likusieji, koks jų gyvenamojo būsto plotas, darbas, išsilavinimas, išpažįstama religija, tautybė ir t. t.
Nuotaikos nevienodos
Greičiausiai ne visus gyventojus pavyks apklausti. Kai kurie baiminasi, kad juos aplankys surašinėtojais apsimetę nusikaltėliai, todėl neatvers durų, kiti apskritai nenorės apie save kalbėti arba jų bus neįmanoma rasti namuose.
Statistikos departamentas tikisi, kad ateityje, kai koordinuotai veiks registrų ir kitos valstybės duomenų bazės, brangiai kainuojančio surašinėjimo nebereikės.
„Gyvenu viena, tad bijosiu įsileisti surašinėtojus, – prisipažino Čekiškės (Kauno r.) gyventoja Bronislava. – Juk kiek visokių apsimetėlių vaikšto ir apvagia arba apiplėšia žmones. Galėtų būti kaip per žemės ūkio surašymą – atėjome į seniūniją ir surašėme, kas reikalinga.“
O kaunietis Romas Neverauskas sakė, kad nesibaimina namuose priimti surašinėtojo. „Prisimenu, kad prieš 10 metų, kai taip pat vyko visuotinis surašymas, irgi visokių kalbų buvo, bet negirdėjau nė vieno atvejo, jog kas nors nukentėtų“, – mosteli ranka vyras.
Surašinėtojų darbas dėl skirtingo žmonių požiūrio nėra lengvas. 2001 m. per visuotinį surašymą Statistikos departamentui dirbęs Saulius prisimena, kad vaikštant po namus ne kartą tekdavo išgirsti prakeiksmų laviną.
„Stebindavo kai kurių žmonių pyktis mano atžvilgiu, – pasakojo jis. – Jie iškeikdavo valdžią, paskui grasindavo užpjudyti mane šunimis lyg būčiau koks politikas.“
Pasak Sauliaus, kai kurie imdavo nervintis, kai jis paklausdavo apie santuokas, gyvenamąjį plotą, darbą.
„Kai kurie baimindavosi, kad šie duomenys gali būti perduoti nusikaltėliams arba jais negerais tikslais pasinaudos valstybė, nors aiškiai buvo matyti, jog tai paprasti, dorai gyvenantys žmonės, – šypsojosi buvęs surašinėtojas. – O įdomiausia, kad tie, kurie turėjo ištaigingus namus, jų kiemuose stovėjo puikūs automobiliai, sakydavo esantys bedarbiai ir visai nesibaimindavo kalbėti apie savo turtą.“
Pasklis tūkstančiai surašinėtojų
Saulius sakė, kad šiemet surašinėtoju neis dirbti.
„Tai nėra lengvas darbas, nes su visokiais žmonėmis tenka bendrauti, reikia apeiti daugybę būstų, – kalbėjo jis. – Visgi turiu pastebėti, kad dauguma mano aplankytų žmonių buvo geranoriški ir aš turėjau gana įdomios patirties.“
Šiemet pas žmones vaikščios 6 tūkst. surašinėtojų, dar bus įdarbinta apie 1 tūkst. teritorinių skyrių vedėjų ir instruktorių. Kiekvienas surašinėtojas turėtų aplankyti apie 600 gyventojų.
Pasak Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Stolytės, surašinėtojai nelankys tų, kurie bus užpildę anketas internetu. Tokiu būdu pirmą kartą surašymų istorijoje duomenis apie save žmonės gali teikti kovo 1–14 dienomis.
Prie sistemos galima jungtis per elektroninius valdžios vartus dviem būdais: patekus į savo interneto banko puslapį arba įvedus asmens tapatybės kortelės ar paso duomenis. Prisijungę prie sistemos gyventojai mato iš administracinių duomenų šaltinių jau įrašytus kai kuriuos duomenis. Juos galima patikslinti. Žmonės turi parašyti tą adresą, kur gyvena, net jei jis nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta.
Kitus gyventojus surašinėtojai lankys nuo balandžio 5 d. iki gegužės 9 d. „Taip pat stengsimės surašyti benamius, pasitelkdami duomenis iš labdaringų organizacijų, nakvynės namų“, – pasakojo B.Stolytė.
„Pareiga dalyvauti surašyme yra įtvirtinta įstatyme. Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba Oficialiosios statistikos darbų programa. Už statistinių duomenų nepateikimą arba melagingų statistinių duomenų pateikimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnį“, – sakė Statistikos departamento atstovė B.Stolytė.
Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų.
Jei asmuo jau kartą buvo baustas už šio straipsnio pažeidimą, kitą kartą jam gresia 3–6 tūkstančių litų bauda. Tiesa, Lietuvoje kol kas nė vienas gyventojas nebuvo nubaustas už tai, kad nedalyvavo surašyme.
Rinkomės brangų būdą
Iš viso surašymui valstybė skyrė 30 mln. Lt. Numatyta, kad viena užpildyta anketa mokesčių mokėtojams kainuos 9 Lt.
„Surašinėtojams bus mokami 2 Lt už teisingai užpildytą anketą, – teigė B.Stolytė. – Jų atlyginimams už darbą bus skiriama didžioji visų išlaidų surašymui dalis – 70 proc. Manau, kad tai puiki galimybė žmonėms užsidirbti.“
Visgi kol kas norinčiųjų įsidarbinti surašinėtojais nėra pernelyg daug. Šią savaitę žmonės dar buvo kviečiami į mokymus.
Europos Parlamento nurodymu, šiemet surašymus turės atlikti ir kitos ES šalys, tačiau ne visos rinkosi tokį brangų būdą kaip mes. Antai Vokietijoje bus apklausta tik dešimtadalis gyventojų. Daugelis kitų ES šalių paprasčiausiai apibendrins registruose ir kitose valstybinėse institucijose esančius duomenis. Latvija ir Estija rinkosi tokį pat būdą kaip ir mes. Tiesa, estai bando išsiskirti aprūpindami surašinėtojus nešiojamaisiais kompiuteriais, todėl jiems vienos anketos pildymas vidutiniškai kainuos 50 Lt.
„Kol kas mūsų registrų ir kitos duomenų sistemos dar nėra taip sutvarkytos, kad galėtume apsieiti be visuotinio surašinėjimo, – tvirtino B.Stolytė. – Negalime išvengti ir surašinėtojų samdymo, nes daugeliui būtų sudėtinga savarankiškai pildyti anketas. Pildant elektroniniu būdu iš karto nurodomos padarytos klaidos, o popieriuje daug kas neišvengtų klaidų. Tikimės, kad daug kas pildys anketas internetu.“
Siūlo nebijoti
Pirminiai surašymo duomenys bus apdoroti gruodį. Tuomet taps žinoma, kiek Lietuvoje yra gyventojų, koks jų išsilavinimas, amžius, pragyvenimo šaltinis. Galutiniai rezultatai bus paskelbti 2013 m. pirmą pusmetį.
Pasak B.Stolytės, surinkti duomenys bus naudojami tik statistikai. „Sužinosime emigracijos ir imigracijos mastą, žmonių pragyvenimo šaltinius, apie būstus, jų plotą, įrengtus buitinius patogumus, išsilavinimą, demografinius rodiklius, kitą svarbią statistiką“, – kalbėjo ji.
Tarnautoja įsitikinusi, kad žmonės neturėtų baimintis surašinėtojų.
„Jie bus aprūpinti žaliais portfeliais, turės pažymėjimus, – aiškino B.Stolytė. – Surašinėtojai, neradę žmonių namuose, paliks raštelius su kito vizito data ir valanda, nurodys savo pavardę, o gyventojas galės paskambinti mums ir paklausti, ar toks surašinėtojas tikrai dirba Statistikos departamente.“
Anksčiau vykdytas bandomasis surašymas parodė, kad ne visi laukia surašinėtojų – 13 proc. atsisakė dalyvauti surašyme, 25 proc. nerasta namuose. Teigiama, kad pateikti duomenys nebus perduodami kitoms įstaigoms, o tik naudojami apibendrinti statistinius mūsų šalies gyventojų duomenis.
Surašymų istorija
Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktas 1790 m. Tada joje gyveno 3,6 mln. žmonių.
Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas vykdytas 1897 m. kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu. Pagal tuometinį sąlyginį geografinį priskyrimą Lietuvai suskaičiuota 2,5 mln. žmonių.
Tarpukario Lietuvoje surašymas surengtas 1923 m., Klaipėdos krašte – 1925 m., Vilniaus krašte – 1931 m. Su šiais kraštais Lietuvoje suskaičiuota 2,7 mln. gyventojų.
1923 m. surašymui rengti Ministrų kabinetas skyrė vos 605,6 tūkst. litų. Vieno asmens surašymas kainavo 20 centų.
Sovietmečiu surašymai atlikti 1959 m. (2,7 mln. gyventojų), 1970 m. (3,1 mln.), 1979 m. (3,4 mln.), 1989 m. (3,7 mln.), laisvoje Lietuvoje – 2001 m. (3,5 mln.).