„Tai, viena vertus, matyt, liudija Vyriausybės sugebėjimą suvaldyti situaciją ekstremaliais momentais, kita vertus, turbūt opozicijos nesugebėjimą, o gal ir nenorą įvaldyti šią situaciją“, - svarstė mokslininkas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius savo ruožtu pabrėžia paradoksą – opozicija, surengusi interpeliaciją, siekė ministrų kabinetą susilpninti, tačiau tai privertė prezidentę Dalia Grybauskaitę viešai paremti A. Sekmoką bei patį premjerą Andrių Kubilių, tad iš esmės Vyriausybę sustiprino.

„Aš manau, kad bandymai nuversti A. Sekmoką buvo šiek tiek desperatiški, nes jam keliami priekaištai, kad nepakankamai padarė per dvejus metus, skamba ganėtinai keistokai, turint omenyje, kad nieko nepadaryta per dešimt ir dvidešimt metų. Be to, kai buvo suformuluoti klausimai A. Sekmokui, kuris turbūt yra prezidentės mėgiamiausias ministras, tai prezidentė išėjo į viešumą ir parėmė ne tik A. Sekmoką, bet ir premjerą bei Vyriausybę. Čia toks įdomus reiškinys – buvo siekiama Vyriausybę susilpninti, bet faktiškai ji sustiprinta“, - DELFI teigė K. Girnius.

Primenama, kad prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienį viešėdama Trakuose pareiškė besitikinti, kad A. Sekmokas išliks savo pareigose bei parėmė premjerą A. Kubilių, sakydama, kad jis gali ir turi dirbti toliau.

R. Lopata taip pat sutinka, kad dalies politikų nusišalinimą nuo nepasitikėjimo A. Sekmokui galėjo lemti prezidentės nuomonė – esą apie faktą, kad į prezidentės poziciją įsiklausoma, galima spręsti iš „didžios dalies politikų reakcijų“.

Klausiamas, kas gali lemti prezidentės nuostatų svarumą, R. Lopata teigė, jog tai gali būti elementarus politinis pragmatizmas, arba siekis derintis prie aukštų D. Grybauskaitės reitingų.