Lėšų įrengti medinius takus link jūros, tvarkyti pajūrio ruožą Šventojoje ir ties Botanikos sodu skyrė ir Palangos savivaldybė.
Kaip apsaugoti Lietuvos paplūdimius aplinkosaugininkai ir valdžios atstovai itin susirūpino pernai rudenį, kai Baltijos pajūryje siautusių audrų metu daugelyje vietų į jūrą metrais buvo plaunamos kopos.
Vis dėlto, specialistų teigimu, šios audros žymios įtakos Lietuvos paplūdimio pločiui nepadarė. "Pagal Jūrinių tyrimų centro pateiktą praėjusių metų ataskaitą, bendrai paėmus Kuršių nerijos ir žemyninės dalies krantus, paplūdimiai net paplatėjo, o ne susiaurėjo. Tačiau pažeistos žemyninės dalies atskiros zonos", - BNS sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Aplinkosaugininkai pernai rudenį svarstė galimybę šį pavasarį pakrantėje pastatyti specialią buną, kuri sulaikytų povandeninių srovių išnešamą paplūdimių smėlį. Tačiau šiuo metu kalbama apie vėlesnę datą. Klaipėdos apskrities sekretorius Vytautas Rinkevičius BNS sakė, jog bunos statybai lėšų planuojama gauti iš ES struktūrinių fondų. Pasak jo, jei parama bus gauta, rudenį senojo Palangos tilto vietoje galėtų būti atstatyta ankščiau čia stovėjusi mini buna - akmenų pylimas.
Visgi aplinkosaugininkai jau nebe taip ryžtingai kalba apie bunos naudą.
"Buna turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Vienoje vietoje ji gali sulaikyti povandeninių srovių nešamą smėlį, bet už bunos susidaro vandens srovių sūkuriai ir susidaro išgraužos paplūdimiuose", - kalbėjo AM Gamtos apsaugos departamento direktorius L.Budrys.
Pasak jo, jei gelžbetoniniai įrenginiai būtų pastatyti kas kilometrą, Lietuvos pajūris netektų "gintarinio paplūdimio" vardo.
Pagal AM patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą, vienkartiniam viso žemyninio kranto sutvirtinimui ir apsaugai reikėtų apie 5,6 milijonų litų, o jo priežiūra kainuotų nuo 250 iki 750 tūkst. litų kasmet.
Kuršių nerijos kranto ruožo vienkartinis sutvarkymas kainuotų 570 tūkst. litų.