Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, daugiausia ginčų kilo dėl Kauno rajono, tačiau rezultatai buvo patvirtinti.
Daugiausia - 328 mandatus gavo opozicinė Socialdemokratų partija. Antrojoje vietoje atsidūrusi valdančioji Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai pelnė 249 mandatus.
Trečioje vietoje likusi Darbo partija gavo 165 mandatus. Partija Tvarka ir teisingumas turės 155 mandatus vietos valdžioje, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - 147, Liberalų ir centro sąjunga - 126, Liberalų sąjūdis - 98.
Galutiniais VRK duomenimis, per pasibaigusius savivaldos rinkimus Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ gavo 61 mandatą, Naujoji sąjunga - 52, Lietuvos centro partija - 19 mandatų.
VRK duomenimis, į savivaldybių tarybas išrinkti iš viso 76 save išsikėlę kandidatai. Save išsikėlę kandidatai sudaro apie 5 proc. visų tarybos narių korpuso. Likusieji išrinkti 1 tūkst. 448 savivaldybių tarybų nariai buvo iškelti politinių partijų.
Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžėsi 16 tūkst. 404 kandidatai. Patekti į savivaldybių tarybas siekė 23 partijų kandidatų sąrašai ir 505 nepartiniai kandidatai. Daugelis save išsikėlusių kandidatų - per 400 - buvo susijungę į save išsikėlusių kandidatų koalicijas. Tarp kandidatų - 7 tūkst. 37 moterys, o tai sudaro beveik 43 proc.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko skaičiavimais, rinkimų komisijose dirbo 15 tūkst. 560 narių.
Rinkimuose dalyvavo 44 proc. rinkėjų, tai yra 1 milijonas 160 tūkst. Rinkėjai užpildė 1 mln. 108 tūkst. galiojančių biuletenių, 52 tūkst. 214 biuletenių buvo pripažinti negaliojančiais. Negaliojančių biuletenių dalis sudarė 4,5 proc.
Rinkimų stebėtojų buvo 14 tūkst. 204.