„Prašau mane grąžinti į tarnybą, nes tikrai nesu kaltas“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme kalbėjo P. Stankeras. Ar jo skundas bus patenkintas, teisėja Milda Vainienė žada paskelbti kovo 14-ąją.
P. Stankeras siekia, kad būtų panaikintas vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymas, kuriuo jis lapkričio 25-ąją buvo atleistas iš pareigų savo noru. Buvęs VRM darbuotojas teigia, kad ministras privertė jį parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Tiesa, pareiškimą parašęs P. Stankeras jį tą pačią dieną atšaukė, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, nes ministras jau buvo pasirašęs įsakymą dėl atleidimo.
Istorikas taip pat teismo prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nemalonumų istorikas sulaukė po žurnale „Veidas“ išspausdinto straipsnio apie Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolą. Jame P. Stankeras rašė: „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)“.
Žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teisme aiškino, kad dėl šio sakinio buvo išspausdintas atsiprašymas. „Tai yra gramatinė klaida, už kurią mes atsiprašėme“, –G. Sarapino teigimu, atsiųstoje publikacijoje P. Stankeris buvo parašęs žodį „būktai“, o stilistai jį pataisė į žodį „neva“.
„Šį kontraversinį sakinį įvairiai galima interpretuoti“, – tikino jis, pabrėžęs, kad P. Stankeras niekada savo straipsniuose neneigė Holokausto.
P. Stankerui atstovaujanti advokatė Rūta Andriulevičiūtė taip pat pabrėžė, kad savo straipsnyje istorikas neneigė Holokausto. „Straipsnis buvo skirtas Niurnbergo teismo proceso kritikai, jame net nebuvo žodžio Holokaustas“, – sakė ji.
Pasak jos, dar vasario 11 d. prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui neigimo, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Advokatė pabrėžė, kad pareiškimą išeiti iš darbo P. Stankeris parašė verčiamas vidaus reikalų ministro, kai lapkričio 24-osios rytą jį iškvietė pokalbiui į savo kabinetą. „Pareiškimą jis parašė veikiama ministro nurodymo, būdamas stresinėje būsenoje“, – sakė teisininkė.
Jos teigimu, teismas turėtų kritiškai vertinti R. Palaičio liudijimą teisme. „Labai gaila, kad ministras nepripažino, kas buvo sakyta per pokalbį, tačiau reikia jį suprasti – jis priėmė įsakymą dėl atleidimo, todėl, matyt, kitaip ir negalėjo būti“, – sakė R. Andriulevičiūtė.
Ji taip pat pabrėžė, kad netikėtas R. Palaičio nurodymas istorikui sukėlė stresą ir jis iš karto parašė prašymą atleisti iš darbo, tačiau tą pačią dieną jį atšaukė. „Kai asmuo per pokalbį išgirsta, kad yra vertinamas neigiamai ir net ne dėl darbinės veiklos, žmogui sukeliamas didžiulis stresas, juoba, kad per 30 metų jis net neturėjo jokių nuobaudų“, – teigė ji.
Tuo tarpu VRM atstovaujanti Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Gotceitaitė teisme pabrėžė, kad P. Stankeras neįrodė tiesioginio nurodymo atsistatydinti, todėl jo prašymas grąžinti atgal į darbą turėtų būti atmestas.
„Pareiškėjas yra veiksnus, ilgą laiką dirbo valstybės tarnyboje, todėl žino savo teises“, – sakė D. Gotceitaitė.
Ji teismui pateikė užsienio valstybių ambasadorių laiškus, kuriuose piktinamasi P. Stankerio išdėstyta pozicija bei dar 2000 m. parašytą istoriko prašymą atleisti iš pareigų – esą jis jau ne pirmą kartą spontaniškai parašo pareiškimą išeiti iš darbo.