Komentuodama „WikiLeaks“ dokumentą, kuris atskleidžia Lietuvos nepasitenkinimą, V.Vykė-Freiberga tikino, kad ji siekė bendros Baltijos šalių pozicijos.
"Tikrai bandžiau pasiekti bendrą visų Baltijos šalių prezidentų poziciją. Bet kalbant dėl Baltijos vienybės skaldymo, atsakomybė tenka ne man - toje situacijoje tai darė Lietuvos prezidentas", - BNS sakė V.Vykė-Freiberga.
Ji tikino, kad V.Adamkus paskutinę minutę atsisakė paskelbti bendrą deklaraciją 2005 metų gegužės 9 dieną, todėl ji buvo paskelbta tik Latvijos vardu.
Kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus trečiadienį BNS tvirtino, kad Latvijai nebuvo daromas spaudimas dėl prezidentės sprendimo 2005 metais vykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių, bet pripažįsta apgailestavęs dėl tokio V.Vykės-Freibergos žingsnio.
V.Adamkus sakė, kad netiksli yra "WikiLeaks" paviešinta informacija, esą nusivylusi Latvijos požiūriu į Rusiją prieš beveik šešerius metus Lietuva ragino iš Rygos į Taliną perkelti tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Georgo W.Busho vizitą.
"Jokios kampanijos nebuvo vedama, niekas nebuvo skatinamas ar raginamas", - sakė V.Adamkus.
"Lietuva jokių spaudimų, pareiškimų (nedarė) ar šiurkščios kampanijos nevedė su niekuo", - sakė buvęs šalies vadovas.
Taip V.Adamkus paneigė paviešinto JAV diplomatinio dokumento teiginį, esą Lietuva vykdė "šiurkščią kampaniją" perkelti G.W.Busho vizito vietą iš Rygos į Taliną. Šis keturšalis susitikimas įvyko prieš pat gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.
2005 metais, priešingai nei Latvijos vadovė, V.Adamkus ir Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis atsisakė kvietimų Maskvoje minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.
V.Adamkus sakė, kad vos gavęs kvietimą vykti į Maskvą telefonu susisiekė su A.Ruuteliu ir pasakė, kad toks kvietimas Lietuvai nepriimtinas, nes po karo Lietuva pusei amžiaus liko okupuota.
"Pasakiau, kad Lietuvai dalyvauti "pergalės šventėje", po kurios 50 metų buvome okupuoti, tikrai ne vieta. Estijos prezidento atsakymas buvo, kad jis visiškai sutinka", - kalbėjo V.Adamkus.
Pasak jo, netrukus po to jis šį klausimą aptarė su V.Vyke-Freiberga, kuri pažadėjo vėliau pranešti apie savo sprendimą, tačiau to taip ir nepadarė.
"Nieko nelaukdamas susisiekiau su prezidente V.Vyke-Freiberga, ji patvirtino, kad kvietimas gautas ir ji tuo klausimu nėra apsisprendusi. Ji sakė, kad artimiausiu metu mane informuos apie oficialią Latvijos poziciją. Deja, niekad to skambučio iš Latvijos prezidentės nesulaukiau ir tik vėliau sužinojau iš žiniasklaidos, kad prezidentė kvietimą priima ir vyksta į Maskvą", - BNS sakė V.Adamkus.
"Aš apgailestauju, kad tuo metu mes neparodėme vieningos pozicijos. Bet niekada dėl to klausimo nebuvo aiškinamasi. Tuo metu galbūt buvo nemalonu, kad negalime sutarti tuo klausimu ir parodyti vienybės, tačiau tai neatsiliepė tolesniam mūsų bendravimui", - kalbėjo prezidentas.
Rusiško leidinio "Russkij reporter" interneto svetainėje paviešintame „WikiLeaks“ dokumente rašoma, jog V. Adamkus privačiai tvirtino, kad nusprendusi vykti į Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines Maskvoje V.Vykė-Freiberga suardė Baltijos vienybę ir bando pristatyti Latviją kaip Baltijos lyderę.
"Lietuva pradėjo šiurkščią kampaniją perkelti pasiūlyto viršūnių susitikimo vietą iš Rygos į Taliną, kad nebūtų sukurtas įspūdis, jog JAV pritaria Latvijos požiūriui į Rusiją", - rašoma „WikiLeaks“ dokumente.
Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimas Baltijos šalyse nuolat vertinamas prieštaringai. Pernai į 65-ąsias metines vyko Latvijos ir Estijos prezidentai, bet nekeliavo Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.