Dirba, kad pragyventų
Palangiškio Vitoldo Čepulio senatvės pensija – 848 litai.
71 metų vyras dirba ir įmonėje „Palangos komunalinis ūkis“, kur remontuoja seną techniką. Žmogaus mėnesinė alga siekia apie 2 tūkst. litų "į rankas".
„Uždarbis priklauso nuo to, kiek dirbu. Jei sveikata leidžia, dirbu daugiau, jei ne – mažiau. Darbas sunkus. Žiemą tenka kęsti šaltį, vasarą – karštį“, – pasakojo palangiškis.
Pensininkas tvirtino, jog sulaukęs garbaus amžiaus dirbti jis nusprendė, nes kitaip neišgyventų. Pensijos jam neužtektų susimokėti komunaliniams mokesčiams ir vaistams įsigyti.
V.Čepulis tvirtino, jog vasarį už elektrą sumokėjo 108, už dujas šildymui – 564, už vandenį – 51, už telefoną ir internetą – 83 litus. Susidarė nemenka suma – 806 litai.
Palangiškis taip pat apie 200 litų per mėnesį išleidžia vaistams, nes turi problemų turi dėl skydliaukės, plaučių, širdies.
„Kaip aš galiu nedirbti? Juk iš pensijos nepragyvenčiau“, – tikino pensininkas.
Kreipėsi ir į prezidentę
Anot V.Čepulio, dėl darbo valdžia ženkliai sumažino pensiją. Atskaičiuojama nuo 50 iki 70 proc. Tai priklauso nuo gautos algos. Vyro senatvės pensija siekia 311–422 litų.
„Jei būčiau valstybės tarnautojas, šiltai sėdėčiau biure, gal ir tylėčiau. Tegu atskaičiuoja. O aš stengiuosi išgyventi dirbamas tikrai nelengvą darbą“, – pabrėžė pensininkas.
V.Čepulis dėl sumažintos pensijos valstybę prieš Naujuosius metus padavė į teismą.
Vyras nurodė, kad valstybė iš jo per praėjusius metus neteisėtai atskaičiavo 6 tūkst. litų. Palangiškis iš teismo sulaukė atsakymo, kad jo skundas priimtas. Dabar vyras laukia naujų žinių.
Paklausimus dėl sumažintų pensijų V.Čepulis nusiuntė ir į Prezidentūrą, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.
Palangiškis klausė, kodėl Seimo nariai drįso atimti iš pensininkų nuo 5 iki 70 proc. pensijos, kai Konstitucija numato, kad ji yra neliečiama nuosavybė iki gyvos galvos.
Prirašė gražių žodžių
Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedė Genė Lukoševičienė rašė, jog keliamos problemos Prezidentei Daliai Grybauskaitei yra žinomos ir suprantamos.
Valstybės vadovės nuomone, pensijų mažinimas yra itin sunkus ir skausmingas sprendimas. Tačiau ji deda visas pastangas, kad Vyriausybė įvykdytų įsipareigojimą kompensuoti sumažintas pensijas.
Laiške pabrėžiama, kad pastarieji metai Lietuvai buvo itin sunkūs, tačiau dėl bendrų jos piliečių pastangų ir skausmingų sprendimų valstybei pavyko išvengti finansinės griūties.
Tad dabar galima imtis veiksmų, kad pensijų sumažinimas būtų kompensuotas. Atsakyme nurodoma, kad D.Grybauskaitė supranta išsakytų problemų svarbą ir asmeniškai sieks, kad teisingumas pensininkų atžvilgiu būtų atstatytas.
„Sodrą“ turi gelbėti visi
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo poskyrio vedėją pavaduojantis Petras Marudinas taip pat atsakė į paklausimą I.Degutienei.
Laiške jis aiškino apie sunkią „Sodros“ padėtį. Anot vadovo, ją pagerinti galima tik išmokų gavėjams pasidalijant mažinimo naštą.
Valdininkas taip pat pabrėžė, kad išmokų perskaičiavimai yra laikini. Vyriausybė yra patvirtinusi sumažintų senatvės ir netekto darbingumo pensijų tvarkos koncepciją.
Taip pat esą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
pavesta iki spalio 15 dienos pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama pensijų kompensavimo tvarka.
Valstybė vagia ir tyčiojasi?
V.Čepulį nuvylė aukščiausių šalies institucijų atsakymai. Palangiškiui keista, kad niekas nekreipia dėmesio į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog dirbantiems pensininkams pensijos sumažintos neadekvačiai, lyginant su kitais pensininkais.
„Visą gyvenimą dirbau juodą darbą. Užsidirbau, o valstybė iš manęs tyčiojasi. Vagia mano pensiją. Juk dirbdamas aš išlaikau ne tik save, bet ir dar du pensininkus. Kodėl pinigų neišskaičiuoja iš verslininkų ar seimūnų pensijų, o drasko žmogų, kuris juos uždirbo savo krauju?“ – piktinosi palangiškis.
Anot V.Čepulio, pensininkai mūsų šaliai nereikalingi. Todėl vyras nusprendė prašyti prieglobsčio Rusijoje.
Jau kitą savaitę palangiškis planuoja apsilankyti Rusijos konsulate ir pasidomėti, ar yra tokia galimybė.
„Aš čia niekam nereikalingas. Visą gyvenimą dirbau sunkius darbus – laivų ir mašinų remonto įmonėse. Už gerą darbą esu gavęs net valstybinį apdovanojimą. Dirbti pradėjau nuo 14 metų. O dabar nematau kitos išeities, kaip prašyti Rusijos pilietybės“, – neslėpė V.Čepulis.
Įžvelgė pinigų grobstymą
Savo ir kitų pensininkų interesus praėjusių metų vasarį pradėjo ginti ir 70-metis klaipėdietis Levas Juchmankovas. Teisininko išsilavinimą turintis vyras mano, kad Seimas bei Vyriausybė su Andriumi Kubiliumi pažeidžia Konstituciją ir apvaginėja pensininkus.
Klaipėdietis raštu kreipėsi į generalinį prokurorą ir paprašė įvertinti esą nusikalstamą premjero ir kitų atsakingų asmenų veiklą pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Anot L.Juchmankovo, priėmęs įstatymą, kuriuo nuo šių metų pradžios sumažintos pensijos, Seimas pažeidė Konstituciją. Joje nurodyta, kad asmens nuosavybė yra neliečiama ir ją saugo įstatymai.
Konstitucinis Teismas dar 2002 metais išaiškino, jog pensija yra žmogaus nuosavybė.
L.Juchmankovo teigimu, įstatyme dėl pensijų sumažinimo yra nusikaltimo požymių, numatytų Baudžiamajame kodekse – organizuotas grupės asmenų atviras asmens turto grobstymas.
Nenori priešintis A.Kubiliui
Tačiau Generalinis prokuroras atsisakė tirti klaipėdiečio skundą.
L.Juchmankovas kreipėsi į Vilniaus apylinkės ir apygardos teismus, bet šie paliko galioti Generalinio prokuroro sprendimą.
„Mano argumentas buvo tas, kad valdžia vagia mūsų pensijas. Prokuroras paprašė nurodyti būdą, kaip tai daroma. Parašiau, kad tai turi nustatyti prokuroras, ir jis atsisakė tirti skundą. Prokuroro ir teismų sprendimas suprantamas. Niekas nenori eiti prieš A.Kubilių“, – dėstė klaipėdietis.
Dėl sumažintos pensijos L.Juchmankovas dabar ruošia 200 tūkst. litų civilinį ieškinį
Vyriausybei. Klaipėdietis mano, kad šiuo atveju teismas bus jo pusėje.
„Aišku, Vyriausybė sakys, kad dabar neturi pinigų, ir sumos, kuri susidarė dėl pensijos sumažinimo, neišmokės. Tačiau kai bus teismo sprendimas, man augs palūkanos. Dabar ir priklausančių pinigų neišmoka, ir palūkanų nėra“, – tvirtino klaipėdietis.
Vladimiras Novikovas, Rusijos generalinio konsulato konsulas patarėjas:
Lietuvoje gyvenančiam pagyvenusiam žmogui gauti Rusijos pilietybę faktiškai neįmanoma. Pagal įstatymą lengvatine tvarka užsieniečiams ji suteikiama dviem būdais. Vienas tokių, kai už nuopelnus šaliai pilietybę suteikia Rusijos prezidentas. Taip pat Rusijos pilietybė lengvatine tvarka užsieniečiams suteikiama, kai jie turi Rusijoje labai artimus giminaičius, kurie yra nedarbingi: neįgalūs ar pensininkai.
Rusijos pilietybę norintis gauti užsienietis, šioje šalyje turi gyventi ne trumpiau kaip 5 metus. Prašyti Rusijos prieglobsčio Lietuvoje gyvenantis asmuo negali. Lietuvoje yra demokratiška šalis, kaimynė. Čia nėra tokių sąlygų, kad reikėtų Rusijos prieglobsčio. Pastarojo gali prašyti asmenys, kurie gyvena Libijoje, Bolivijoje ar kitose panašiose šalyje.
Teks laukti 2012 m.
Marius Petrauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas
Pensijų dydžiai bus atstatyti į prieškrizinį lygį 2012 metais, kai baigs galioti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas. Taip pat nuo 2012 metų bus pradėtos mokėti ir kompensacijos už sumažintą pensijų dalį. Pensininkai bus pirmieji, kurie pajus ekonomikos pagerėjimą Lietuvoje, o pensijų perskaičiavimas buvo nustatytas tik dvejiems metams. Pensijų kompensavimo tvarka dar nėra patvirtinta. Šiuo metu jos mechanizmas yra derinamas. Planuojama, jog pensijų kompensavimo tvarka Vyriausybei bus pristatyta pavasarį. Kol kas yra numatoma, kad vyresniems ir dirbantiems pensininkams bus nustatytas spartesnis kompensavimo tempas. Tačiau tai yra tik planai ir jie gali keistis.