Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje Seime G.Steponavičius tvirtino, jog, jo nuomone, neeilinė Seimo sesija buvo parengta blogai.

"Problemos su neeiline sesija yra ne pelės, šmirinėjančios po Seimo salę. Tai yra neparuošta sesija. Žvelgiant į 49 klausimus, kuriuos buvo siūloma svarstyti neeilinėje sesijoje, neminint 18 Vyriausybės teiktų projektų, bene 7 projektai net nebuvo svarstyti. Iš 18 Vyriausybės siūlytų projektų, apsvarstyti tik 4", - sakė G.Steponavičius.

Tuo tarpu BNS kalbintas Č.Juršėnas ragino nelaikyti programos "šventa karve" ir neeilinės Seimo sesijos rezultatus vertino nuosaikiau.

"Šios sesijos darbų programa buvo sudaryta labai demokratiškai. Gal iš tiesų to kitą kartą nereikėtų daryti. Viskas, kas buvo siūloma, buvo į programą sudėta. Tas, kuris siūlo, manau, yra atsakingas žmogus, atsakinga institucija", - sakė socialdemokratas.

"Pristatydamas programą sesijos pradžioje pabrėžiau, kad dalis klausimų gali būti išbraukti, kadangi nėra komitetų ar Vyriausybės išvados. (Sesijos - BNS) Programa nėra šventa karvė", - teigė Č.Juršėnas.

G.Steponavičius pabrėžė, jog svarbiausią joje svarstytą klausimą - "Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymo pataisas, reikalingas įgyvendinti sutartį tarp JAV ir Rusijos bendrovių "Williams International" ir "Jukos" dėl ilgalaikio žaliavos tiekimo ir investicijų į "Mažeikių naftą" - buvę galima priimti ir pratęstoje pavasario sesijoje.

"Vyriausybė (pritardama minėtoms pataisoms - BNS) savo valią pademonstravo, tačiau valdančioji dauguma Seime braškėdama ir girgždėdama balsavo už būtinų įstatymų pakeitimus. Bet svarbiausia tai, kad politinės ambicijos ir populistiniai grasinimai buvo atidėti į šoną", - teigė liberalas.

Tuo tarpu Č.Juršėnas pabrėžė, jog "Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymo pataisoms aptarti reikėjo daugiau laiko. "Dėl "Mažeikių naftos" Vyriausybei pavyko kai ką papildomai išsiderėti", - džiaugėsi parlamentaras.

Abu Seimo vadovai teigiamai įvertino Seimo komisijos konstitucijos pataisoms rengti darbą. Parlamentarai pripažino, jog dar nėra surasta galutinio sutarimo dėl žemės rinką liberalizuosiančių pagrindinio šalies įstatymo pataisų, tačiau teigė, kad buvo pakankamai daug pasistūmėta šia linkme.