A. Sakalas pirmadienio pavakarę buvo susitikęs su laikinuoju šalies vadovu A. Paulausku ir aptarė galimybę Prezidento rinkimų įstatymo pataisą svarstyti ypatingos skubos tvarka, t. y., projektą priimant tą pačią dieną.
Seimo statutas numato, kad ypatingos skubos tvarka svarstyti ir priimti įstatymų projektus gali siūlyti Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Vyriausybė.
Socialdemokratų įsitikinimu, laikinajam Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui siūlyti Prezidento rinkimų įstatymo pataisą priimti ypatingos skubos tvarka būtų neetiška, nes jis pats dalyvauja pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose.
Valdančiosios socialdemokratų frakcijos Seime nariai neturi vieningos nuomonės dėl Prezidento rinkimų įstatymo pataisos ir antradienį greičiausiai balsuos laisvai. Liberalų ir centro frakcijos didžioji dalis narių, pasak frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio, pritars pataisai su išlyga, kad iš karto Seimas kreiptųsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą dėl pataisos atitikimo Konstitucijai.
Socialliberalai, konservatoriai greičiausiai taip pat pritars minėtai pataisai, o liberaldemokratai greičiausiai balsuos prieš.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį nutarė, jog Prezidento rinkimų įstatymo pataisa, užkertanti kelią apkaltos būdu iš Prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti to paties posto, preliminariai neprieštarauja Konstitucijai. Komiteto nuomone, jei Seimas priimtų tokią pataisą, čia pat turėtų sekti jo kitas sprendimas - Seimas turėtų kreiptis nutarimo į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisa atitinka šalies Konstituciją.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A. Sakalas žada pats įregistruoti Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą.
"Jei Seimas nepriims Prezidento rinkimų įstatymo pataisos, tada ir nutarimo projekto dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą priimti nereikės. Jei pataisa bus priimta, tada kreipimasis į Konstitucinį Teismą praverstų, nes visi žmonės žinotų, koks yra teismo sprendimas ir kad jis yra galutinis. Labai galimas dalykas, kad Konstitucinis Teismas priims sprendimą, kad pataisa prieštarauja Konstitucijai arba neprieštarauja, bet tai bus jau teismo sprendimas ir niekam Seime nekils jokių diskusijų", - pirmadienį žurnalistams sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A. Sakalas.
Nuomonei, jog Prezidento rinkimų įstatymo pataisa preliminariai neprieštarauja Konstitucijai, pritarė 6 komiteto nariai - socialdemokratai Juozas Bernatonis, Julius Sabatauskas, Vasilijus Popovas, pats komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas, taip pat - pataisos autorius konservatorius Jurgis Razma bei socialliberalas Eduardas Šablinskas.
Liberalcentristas Raimondas Šukys, liberaldemokratas Dailis Alfonsas Barakauskas, mišriai Seimo narių grupei priklausantys Vytautas Zabiela ir Egidijus Klumbys buvo priešingos nuomonės, jog minėtoji pataisa - prieštarauja Konstitucijai. Kitas liberalcentristas Gintaras Steponavičius balsuodamas susilaikė.
Jei Seimas priimtų Prezidento rinkimų įstatymo pataisą, kreipusis nutarimo į Konstitucinį teismą, šios pataisos galiojimas būtų sustabdytas iki kol teismas paskelbtų savo išvadą.
Vieno labiausiai pataisą kritikavusių liberalcentristo R. Šukio nuomone, Konstitucijoje yra išvardinti visi reikalavimai, kurie gali užkirsti kelią siekiančiajam kandidatuoti Seimo bei Prezidento rinkimuose. Todėl tik įstatymais numatyti papildomų reikalavimų, nekeičiant Konstitucijos, R. Šukio manymu, negalima.
Pataisos autoriai, pasak R. Šukio, perdėtai plačiai interpretuoja Konstitucijos 34 straipsnį, kuris numato, kad teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai.
"Konstitucinė atsakomybė R. Paksui jau yra pritaikyta. Dabar jau tauta, kaip aukščiausią suverenią galią turinti institucija, spręs, ar tautos atstovybė Seimas priėmė teisingą sprendimą pašalindamas R. Paksą iš pareigų - išrinks arba neišrinks", - aiškino R. Šukys, kuris buvo vienas iš kaltintojų per apkaltą Prezidentui R. Paksui.