"Pirmiausia pasižiūrėkime, ar turime bendrų vertybių pačiose Šiaurės šalyse. Jei sugebėsime sukurti bendradarbiavimą ten, turėtų būti dialogas ir tarp Šiaurės bei Baltijos valstybių valdžios atstovų. Tačiau jeigu Baltijos valstybių valdžios atstovai jau šiandien norėtų prisijungti, aš siūlyčiau tam nepritarti, nes tai galėtų baigtis niekuo - nei Baltijos-Šiaurės šalių bendradarbiavimu, nei Šiaurės šalių bendradarbiavimu", - Eltai sakė Lietuvoje viešėjęs T. Stoltenbergas.
Buvusio Norvegijos politiko nuomone, tiltą Baltijos šalims į Šiaurės šalių klubą galėtų nutiesti estai.
"Aš žinau, kad estai jaučia tai (kad jie yra labiau šiauriečiai. - ELTA), ir žinau, kad suomiai jaučia tai. Kodėl gi estams ir suomiams nebūti tiltu į tai, pasižiūrėti, kaip tai veikia", - sakė T. Stoltenbergas.
Buvęs diplomatas, dabar ekspertas, sako, kad ir patys šiauriečiai, be bendrų vertybių, turi nemažai juos skiriančių dalykų.
"Jie mėgsta vienas kitą, jie kalba panašia kalba, ir jų vertybės tokios pat, tačiau bendradarbiavime yra labai daug žmogiškųjų reakcijų, kaip pavydas, skepticizmas", - aiškino T. Stoltenbergas.
Stipriai už Šiaurės šalių vienybę pasisakančio eksperto nuomone, jų bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas viena svarbiausia vertybe - taika, kuriai užtikrinti pagrindinė priemonė yra integracija.
"Aš asmeniškai tikiu Europos Sąjunga (ES) tikrai ne dėl jos didelės biurokratijos, bet dėl galimybės taikiai spręsti klausimus. Kai kyla problemų, diskusijų, niekas nemano, kad galima pasiekti pergalių jėga, bet tai daro derybų keliu. Tai yra mano modelis. (...)..Integracija yra įrankis globaliai taikai kurti", - sakė T. Stoltenbergas.
Šiauriečių vienijimosi idėjos sklando jau ne pirmus metus. Norvegija, Švedija, Suomija, Danija ir Islandija jau artimai bendradarbiauja Šiaurės taryboje. Dauguma šio regiono ministrų susitinka bent keturis kartus per metus. Tų šalių, kurios priklauso ES, Premjerai rengia neoficialius posėdžius prieš ES viršūnių susitikimus. Svarbiausi klausimai aptariami ir su kolegomis iš Baltijos šalių.
Tačiau jau ne pirmi metai yra kalbama, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas galėtų būti dar artimesnis. Pavyzdžiui, švedų socialinių mokslų profesorius Gunnaras Wetterbergas siūlo sukurti Jungtinę Šiaurės federaciją. Jai priklausytų penkios Šiaurės šalys - Norvegija, Švedija, Suomija, Danija ir Islandija ir trys autonominės teritorijos - Farerų ir Alandų salos bei Grenlandija. Iš viso joje gyventų 25 mln. gyventojų, bendras vidaus produktas sudarytų 1,6 trilijono dolerių (maždaug 4 trilijonų litų), ir tai būtų viena iš 10-12 didžiausių ekonomikų pasaulyje.
Buvęs Norvegijos diplomatijos vadovas T. Stoltenbergas 2009 metais pasiūlė "Šiaurės pakto" idėją ir pasiūlė trylika civilinį ir karinį bendradarbiavimą apimančių rekomendacijų. Jos apima bendradarbiavimą rengiant karinius mokymus ir vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje, bendrų medicinos, transporto ir jūrų desanto padalinių formavimą, bendradarbiavimą jūrų stebėsenos srityje, iškilus nelaimėms, kibernetinę gynybą, baudžiamąjį persekiojimą dėl karo nusikaltimų, Šiaurės stabilizavimo pajėgų formavimą, bendras oro misijas Islandijoje, tarpusavio gynybos įsipareigojimus, paremtus penktojo NATO straipsnio idėja, koordinuojant veiksmus Arktyje.
Populiariai "mini NATO" vadinama idėja sulaukė pašaipios kritikos. Kaip rašo "Wikileaks", buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Norvegijoje Bensonas Whitney tai yra pavadinęs "idėjomis, apgaubtomis poliarinio rūko", ir sako, kad tokia organizacija būtų naudinga, nes "leistų stebėti baltuosius lokius ir rusus".
"Manęs "Wikileaks" nė kiek nenustebino."Wikileaks" man joks rodiklis. Galėčiau Jums tą patį papasakoti ir be "Wikileaks". Šita nuomonė yra asmeninė žmogaus nuomonė. Bendrai iš JAV jaučiu susidomėjimą ir pozityvų dėmesį", - Eltai sakė T. Stoltenbergas.
Į klausimą, kam reikalinga "mini NATO", kai yra jau seniai žinomas vienas bendras Aljansas, buvęs norvegų diplomatas atsako, kad tai būtų papildoma solidarumo išraiška.
"Tai yra papildomas mažos grupės, mažų šalių solidarumas. Vyksta globalizacija. NATO ir ES yra išsiplėtusios nuo 15 iki 27 valstybių, nenuostabu, kad šioje didelėje grupėje su kai kuriomis norima artimiau konsultuotis. Didžiosios jėgos yra susikoncentravusios. Kodėl mes negalėtume turėti galimybės susitikinėti ir siekti kai kurių tikslų?" - klausė T. Stoltenbergas.
Didesnės integracijos su Šiaurės šalimis gynyboje idėja sulaukė teigiamo ir Baltijos valstybių atsako. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas NATO viršūnių susitikime Lisabonoje pasiūlė sukurti "Šiaurės šešetą", į kurį įeitų Danijos, Suomijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai.
Bendrai Lietuvos siekiai stiprinti partnerystę su Šiaurės šalimis ypač išryškėjo Prezidente tapus Daliai Grybauskaitei. Valstybės vadovė ir pirmojo savo darbo vizito šalimi pasirinko Švediją ir po to ne kartą akcentavo, kad bendradarbiavimo stiprinimas su Šiaurės šalimis turi išlikti Lietuvos užsienio politikos prioritetu.
"Šiandien toliau stipriname mūsų regiono tapatybę. Su Šiaurės šalimis mus vienija sėkmingas užsienio politikos klausimų koordinavimas Europos Sąjungoje ir Šiaurės-Baltijos valstybių aštuonete. Baltijos šalys sėkmingai dalyvauja Šiaurės Ministrų Tarybos švietimo ir mokslo kokybei gerinti bei inovacijoms diegti skirtose programose "Nordplus". Bendros viešojo administravimo, kultūros ir verslo mobilumo programos yra tikrai sėkmingos", - kalbėjo D. Grybauskaitė šią savaitę pradėdama tarptautinę konferenciją "Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas: nuolatinio mokymosi patirtis ir bendros vertybės".