To reikalaujantiems lenkams užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rodo į Lietuvos Konstituciją, o priekaištus dėl diskriminacijos atremia Lietuvai palankiomis tarptautinėmis ataskaitomis.
„Mintis, kad kažkas tikslingai daroma, siekiant pabloginti vienos ar kitos tautinės mažumos gyvenseną, yra verta filmo scenarijaus, bet ne realybės. Todėl nepasiduodu viešoms eskalacijoms, nes faktai liudija visai kitokią padėtį, nei diskutuojama“, - antradienį spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti ministravimo metus, kalbėjo A. Ažubalis.
Jis pabrėžė, kad tarptautinės autoritetingos ataskaitos teigiamai vertina Lietuvą. Kaip pavyzdį jis pateikė kasmetinę nevyriausybinių organizacijų „Freedom House“ ataskaitą, kurioje Lietuva vadinama laisva šalimi, užtikrinančia politines ir pilietines teises. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita taip pat labai teigiamai įvertina Lietuvą.
„Tai du patys iškalbingiausi liudijimai, kurie nereikalauja daugiau jokių skaičiukų ar procentų. Tiesiog yra dvi institucijos, kurios turi pasaulinį autoritetą, ir tai, ką jie sako, aš priimu besąlygiškai“, - sakė jis.
Paklaustas, kaip jis argumentuoja patiems lenkams, ministras atsakė: „Aš nieko nesakau, manęs niekas neklausia. Yra Konstitucija, visi tą puikiai supranta, kurie nori klausyti.“
Kalbėdamas apie lenkiškų pavardžių problemą, ministras argumentams pasitelkė neseniai anapilin išėjusio poeto Justino Marcinkevičiaus požiūrį: „J.Marcinkevičius išsakė esminę nuostatą dėl lietuvių kalbos išlaikymo valstybine kalba. Todėl balsuojant dėl pavardžių rašymo naudojant nelietuviškus ženklus, aš susilaikiau, nes tai ne politinis sprendimas. Siekiau ir sieksiu, kad teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai.“
Jis priminė, kad pernai, kai vyko balsavimas Seime dėl lenkiškų rašmenų naudojimo, jis susilaikė, nes rėmėsi ekspertais, kurie įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai. „Tai, kad data svarstymo sutapo su amžinatilsį prezidento vizitu, galiu tik apgailestauti. Aš žinau, kad buvo siūloma atidėti svarstymą. Kiekviena valstybė turi gyventi pagal savo Konstituciją“, - apie dvišalius santykius paaštrinusį balsavimą prisiminė ministras.
Ką reikia toliau daryti, kaip spręsti šią problemą, ministras nedavė atsakymo. Jis svarstė, kad jei susidaro reikiama kritinė masė, galima rengti referendumą. Tačiau kol kas visuomenės nuomonė tam nepalanki.
„Jeigu žmonės taip mano, taip yra,“ – apie ministerijos užsakymu atliktą apklausą sakė jis.
Originalo kalbos naudojimo dokumentuose garsiausiai reikalauja lenkai, o gyventojų nuomonė jų norams nepalanki. Tai rodo URM užsakymu pernai lapkričio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa. Pusė apklaustųjų nepalaiko tokios idėjos.
Tarp nepritariančiųjų daugiau neturinčių vidurinio išsilavinimo(62 proc.) ir kaimo vietovių gyventojų (57 proc.). 15 proc. Lietuvos gyventojų pritartų ir lotyniškų, ir diakritinių ženklų naudojimui. Daugiau pritariančių tarp jaunimo (20 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą (22 proc.), aukščiausioje pajamų grupėje (22 proc.), vilniečių (28 proc.).
Didžioji dauguma (78 proc.) apklaustųjų mano, kad tautinės mažumos Lietuvoje nėra diskriminuojamos. Diskriminacijos problemą daugiau įžvelgia jaunimas iki 29 m. (40 proc.).
Apskritai kalbėdamas apie santykius su Lenkija ministras A.Ažubalis pabrėžė, jog tai turi išlikti strategine partneryste. Pasak jo, Lietuvos – Lenkijos santykiai ėmė kisti dar 2008 m., kinta Lenkijos politinės ambicijos - iš regioninio bandoma pereiti į aukštesnį lygį.
Tačiau jis pabrėžė, kad mūsų šalys yra kaimynės ir jos tokios visada bus - su bendra praeitimi, kultūriniais, žmogiškais ryšiais. Nors dydžiai šalių skirtingi, bet už regioninį saugumą visais lygiais atsako abi, pabrėžė politikas.